- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriose parduotuvėse nebelieka gyvūnų – toks sprendimas argumentuojamas pasikeitusiu žmonių požiūriu. Gyvūnų globėjai pritaria, kad šunys ar katės neturėtų būti perkami kaip dešros. Tačiau kiti baiminasi, kad, nelikus gyvūnų parduotuvėse, suklestės nelegalios veisyklos, praneša LNK.
Kaune Bronislava vaikštinėja su trylikos metų augintine Pačita. Moteris sako, kad neįsivaizduotų gyvenimo be augintinės. Nuo šiol lieka mažiau vietų, kur galima oficialiai įsigyti gyvūnų. Jų daugumoje prekybos tinklų nebelieka. Bronislava sako, kad nežinotų, kur dabar eiti, jei norėtų augintinio.
„Kai Amerikoje buvau, ten pilna visokių gyvūnėlių. Net stebėjausi, kad parduotuvėse tiek daug gražių žvėrelių. O Lietuvoje tikrai nėra kur“, – stebėjosi kaunietė Bronislava.
Vienas gyvūnus pardavinėjančių prekybos tinklų paskelbė, kad jų atsisako.
„Nebeužtenka vien tik atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamų reikalavimų, nebeužtenka vien tik personalo žinių ir atsakingos gyvūnų priežiūros, būtinai turime atsižvelgti ir į tai, kokios nuotaikos vyrauja visuomenėje. Dabar požiūris į gyvūną narve vertinamas labai jautriai“, – situaciją komentavo komunikacijos projektų vadovė Karolina Tuminauskaitė.
Tam gyvūnų globėjai pritaria.
„Tai neturi būti spontaniškas sprendimas, kad, kai atėjau pirkti dešros, nusipirkau kartu kačiuką“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Baiminamasi, kad, liekant mažiau oficialių vietų augintiniui įsigyti, gali daugėti nelegalių daugyklų.
„Labai tenka apgailestauti, tačiau iki šiol vyksta konfiskacijos ir vakar į „Nuarą“ atkeliavo konfiskuoti šuniukai iš nelegalios daugyklos“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė J. Gustaitienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
J. Gustaitienė sako pastebinti vis daugiau nelegaliai į šalį įvežamų gyvūnų.
„Turime didžiulį srautą. Ne tiesiogiai galbūt per Lietuvos sieną atvykstančių, tačiau per Latviją, Estiją atvežamus gyvūnus į ES ir toliau jau čia paskirstomus“, – sakė J. Gustaitienė.
Pardavėjai sakė, kad pasikeitė pirkėjų požiūris į gyvūną.
„Žmonės sąmoningėja, jie, prieš priimdami šį sprendimą, domisi ne tik iš kur gyvūnas atkeliavo, bet ir jo šeimos, sveikatos istorija, kokia buvo taikyta mitybos ir priežiūros sistema“, – vardijo „Kikos“ komunikacijos projektų vadovė K. Tuminauskaitė.
Gyventojai dėl gyvūnų atsisakymo parduotuvėse yra skirtingos nuomonės. Vieni sakė, kad parduotuvėse gyvūnams ne vieta ir tai jų kankinimas, kiti svarstė, kad nelieka, kur jų įsigyti.
Specialistai sako, kad iš rinkos gyvūnai neturėtų dingti.
„Egzotiniai gyvūnai, prijaukinti – gali būti sunkiau. Tačiau manau, kad turėtų klausimą išspręsti. Galbūt tinkamai veisiantys entuziastai juos ir pardavinės“, – svarstė LSMU dėstytojas Vytautas Ribikauskas.
Parduotuvių, kur dar rastume graužiką ar egzotinį gyvūną, likę vos viena kita. Vienas toks tinklas – Klaipėdoje.
„Populiariausi ir perkamiausi – smulkieji graužikai ir žuvytės. Gyvūnas – tai šeimos narys, džiaugsmas, rūpestis. Tikrai toliau planuojama prekiauti“, – sakė parduotuvės Klaipėdoje atstovė.
Tačiau veislynai, pvz., šuniukų, pastebi, kad po karantino pardavimai gerokai sumažėjo.
„Gyvūnų paklausa sumažėjusi. Turiu trejų metų patirties, tai šie metai prasčiausi. Turbūt paveikia ir ekonominė situacija, karas Ukrainoje, dėl to žmonės kitur planuoja savo finansus“, – sakė veisėja.
Norint įsigyti augintinį, patikimiausia vieta informacijos ieškoti – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialiai skelbiamuose sąrašuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...