Pereiti į pagrindinį turinį

Mažėja vietų, kur galima įsigyti gyvūnų: šunys ar katės neturėtų būti perkami kaip dešros

2022-08-30 15:00
DMN inf.

Kai kuriose parduotuvėse nebelieka gyvūnų – toks sprendimas argumentuojamas pasikeitusiu žmonių požiūriu. Gyvūnų globėjai pritaria, kad šunys ar katės neturėtų būti perkami kaip dešros. Tačiau kiti baiminasi, kad, nelikus gyvūnų parduotuvėse, suklestės nelegalios veisyklos, praneša LNK.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr. / Freepik.com nuotr.

Kaune Bronislava vaikštinėja su trylikos metų augintine Pačita. Moteris sako, kad neįsivaizduotų gyvenimo be augintinės. Nuo šiol lieka mažiau vietų, kur galima oficialiai įsigyti gyvūnų. Jų daugumoje prekybos tinklų nebelieka. Bronislava sako, kad nežinotų, kur dabar eiti, jei norėtų augintinio.

„Kai Amerikoje buvau, ten pilna visokių gyvūnėlių. Net stebėjausi, kad parduotuvėse tiek daug gražių žvėrelių. O Lietuvoje tikrai nėra kur“, – stebėjosi kaunietė Bronislava.

Vienas gyvūnus pardavinėjančių prekybos tinklų paskelbė, kad jų atsisako.

„Nebeužtenka vien tik atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamų reikalavimų, nebeužtenka vien tik personalo žinių ir atsakingos gyvūnų priežiūros, būtinai turime atsižvelgti ir į tai, kokios nuotaikos vyrauja visuomenėje. Dabar požiūris į gyvūną narve vertinamas labai jautriai“, – situaciją komentavo komunikacijos projektų vadovė Karolina Tuminauskaitė.

Tam gyvūnų globėjai pritaria.

„Tai neturi būti spontaniškas sprendimas, kad, kai atėjau pirkti dešros, nusipirkau kartu kačiuką“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Baiminamasi, kad, liekant mažiau oficialių vietų augintiniui įsigyti, gali daugėti nelegalių daugyklų.

„Labai tenka apgailestauti, tačiau iki šiol vyksta konfiskacijos ir vakar į „Nuarą“ atkeliavo konfiskuoti šuniukai iš nelegalios daugyklos“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė J. Gustaitienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

J. Gustaitienė sako pastebinti vis daugiau nelegaliai į šalį įvežamų gyvūnų.

„Turime didžiulį srautą. Ne tiesiogiai galbūt per Lietuvos sieną atvykstančių, tačiau per Latviją, Estiją atvežamus gyvūnus į ES ir toliau jau čia paskirstomus“, – sakė J. Gustaitienė.

Pardavėjai sakė, kad pasikeitė pirkėjų požiūris į gyvūną.

„Žmonės sąmoningėja, jie, prieš priimdami šį sprendimą, domisi ne tik iš kur gyvūnas atkeliavo, bet ir jo šeimos, sveikatos istorija, kokia buvo taikyta mitybos ir priežiūros sistema“, – vardijo „Kikos“ komunikacijos projektų vadovė K. Tuminauskaitė.

Gyventojai dėl gyvūnų atsisakymo parduotuvėse yra skirtingos nuomonės.  Vieni sakė, kad parduotuvėse gyvūnams ne vieta ir tai jų kankinimas, kiti svarstė, kad nelieka, kur jų įsigyti.

Specialistai sako, kad iš rinkos gyvūnai neturėtų dingti.

„Egzotiniai gyvūnai, prijaukinti – gali būti sunkiau. Tačiau manau, kad turėtų klausimą išspręsti. Galbūt tinkamai veisiantys entuziastai juos ir pardavinės“, – svarstė LSMU dėstytojas Vytautas Ribikauskas.

Parduotuvių, kur dar rastume graužiką ar egzotinį gyvūną, likę vos viena kita. Vienas toks tinklas – Klaipėdoje.

„Populiariausi ir perkamiausi – smulkieji graužikai ir žuvytės. Gyvūnas – tai šeimos narys, džiaugsmas, rūpestis. Tikrai toliau planuojama prekiauti“, – sakė parduotuvės Klaipėdoje atstovė.

Tačiau veislynai, pvz., šuniukų, pastebi, kad po karantino pardavimai gerokai sumažėjo.

„Gyvūnų paklausa sumažėjusi. Turiu trejų metų patirties, tai šie metai prasčiausi. Turbūt paveikia ir ekonominė situacija, karas Ukrainoje, dėl to žmonės kitur planuoja savo finansus“, – sakė veisėja.

Norint įsigyti augintinį, patikimiausia vieta informacijos ieškoti – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialiai skelbiamuose sąrašuose.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra