2018 metais šių žuvų Baltijos jūroje bus galima sužvejoti iš viso 28,4 tūkst. tonų, nors Komisija siūlė 22,3 tūkst. tonų kvotą, pranešė Europos Taryba. Lietuvai, BNS skaičiavimais, turėtų tekti apie 1,6 tūkst. tonų kvota.

ES pirmininkaujančios Estijos aplinkosaugos ministras Siimas Kiisleris (Symas Kysleris) teigė, kad kvotos nustatytos, „atsižvelgiant į bendros žvejybos politikos tikslus, Baltijos jūros plano nuostatas ir mokslininkų patarimus. Galutiniame susitarime ekonominis ir aplinkos tvarumas eina koja kojon“.

Lietuvos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas BNS praėjusią savaitę teigė, kad Lietuvai svarbiausia yra rytinės menkės kvota, kurią daugiausiai žvejoja Lietuvos įmonės. Jis tikino, jog Lietuva sieks, jog kvota apskritai nebūtų mažinama.

Kvotas kritikuoja organizacija „Our Fish“, teigianti, kad jos nustatytos, nepaisant mokslininkų siūlymų labiau riboti žvejybą Baltijos jūroje.

Ministrų taryba taip pat nutarė nekeisti vakarinių menkių žvejybos kvotos, 1 proc. padidinti šprotų kvotą. Centrinės silkės kvotą nuspręsta didinti 20 proc. (siūlyta 25 proc.), lašišos -sumažinti 5 proc. (didinti 11 proc.).