- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai teigiamai vertina išaugusią valstybės skolą, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę Lietuvoje, ir pažymi, jog skolintis buvo būtina. Jie taip pat priduria, kad su neigiamais pandemijos padariniais verslui kovoti padeda gyventojų optimizmas vertinant savo ekonominę padėtį – tikimasi išaugusio vartojimo pandemijai šalyje prislopus.
„Skola turės teigiamą įtaką. Reikia suprasti, kad gyvename jau kitoje valstybės finansų paradigmoje, ir labiausiai nukentėjo tos pasaulio valstybės, kurios neturėjo galimybės pasiskolinti už nulines ar neigiamas palūkanas.
Tai, jei Lietuva nebūtų prieš penkerius metus prisijungusi prie euro zonos, tai turbūt Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis būtų kokius penkis kartus didesnis, o galbūt būtų siekęs ir 10 proc., nes būtų visiškai ribotos galimybės gelbėti ekonomiką, įmones ir gyventojus skolintomis lėšomis“, – Statistikos departamento 2020 metų ekonominių ir socialinių rodiklių pristatyme teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžė, kad valstybė skolinasi itin palankiomis sąlygomis.
„Lietuva iki 7 metų laikotarpio skolinasi už neigiamas palūkanas, tai reiškia grąžinti reikės mažiau, negu pasiskolinta. Per tokį ilgą laikotarpį nominalus BVP išauga tiek dėl realaus ekonomikos augimo, tiek dėl kainų didėjimo. Tai skolos ir BVP santykis mažėja net ir negrąžinant tų skolų“, – sakė jis.
„Žiūrint į Lietuvos skolos ir BVP santykį, 50 proc. BVP yra vienas iš mažiausių euro zonoje ir jokių problemų nesukuria nei valstybės finansų tvarumui, nei užkraunama yra našta ateities kartoms“, – pridūrė N. Mačiulis.
Jam antrino ir sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, pabrėždamas, kad kito kelio, kaip tik skolintis, valstybė neturėjo.
„Didžiulė teigiama įtaka. Suprantama, kad kito kelio nebuvo ir nėra, (...) nes reikėjo gelbėti ūkį. Ir žinome, kad skolinimosi sąlygos yra puikios, ir nerimauti neturėtų būti dėl ko“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie prekių iš Lietuvos eksporto apimtis, R. Lazutka pažymėjo, kad, nors kai kurios šalies eksporto partnerės patiria didesnį ekonomikos smukimą, Lietuva rinkų nepraranda.
„Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika yra ypač atvira, užsienio šalys, į kurias yra eksportuojama, patiria smarkesnį ekonomikos smukimą negu Lietuvoje, bet Lietuvos eksportuotojai rinkų nepraranda. Tai reikia turėti galvoje, kad nebūtinai šie dalykai tiesiogiai susiję. Galbūt vartotojai užsienyje kaip tik pereina prie daugiau lietuviškų prekių, kurios gali būti pigesnės, kada yra tose šalyse krizės ir mažesnis pajėgumas pirkti.
Visgi R. Lazutka pabrėžė, kad šiuo metu „labai svarbu, jog valstybė neatitrauktų paramos nukentėjusiam verslui“.
Tuo metu N. Mačiulis pridūrė, kad, praėjus antrajai pandemijos bangai, kol kas neprognozuojama, kad šalies rinkas užklups didesni sunkumai.
„Neprognozuojame, kad šiemet bus bankrotų banga. Nes ir galiojančios pagalbos priemonės, tiek didėjančios pajamos, sukaupti dideli finansiniai rezervai daugelyje sektorių tikrai nesignalizuoja apie kokias artėjančias bėdas net ir antrojo karantino metu“, – sakė jis.
Viena iš priežasčių, anot N. Mačiulio, yra gyventojų optimizmas vertinant savo ekonominę padėtį.
„Lietuvos gyventojai didelio nerimo nejautė, ir labai greitai po pirmos pandemijos bangos jau vartojo daugiau nei prieš krizę. Ir dabar, antrosios pandemijos bangos metu, nėra panikos, gyventojų lūkesčiai didėja antrą mėnesį iš eilės, jų asmeninės finansinės padėties vertinimas yra arti rekordinių aukštumų“, – teigė ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis7
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?5
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose3
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...