- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai teigiamai vertina išaugusią valstybės skolą, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę Lietuvoje, ir pažymi, jog skolintis buvo būtina. Jie taip pat priduria, kad su neigiamais pandemijos padariniais verslui kovoti padeda gyventojų optimizmas vertinant savo ekonominę padėtį – tikimasi išaugusio vartojimo pandemijai šalyje prislopus.
„Skola turės teigiamą įtaką. Reikia suprasti, kad gyvename jau kitoje valstybės finansų paradigmoje, ir labiausiai nukentėjo tos pasaulio valstybės, kurios neturėjo galimybės pasiskolinti už nulines ar neigiamas palūkanas.
Tai, jei Lietuva nebūtų prieš penkerius metus prisijungusi prie euro zonos, tai turbūt Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis būtų kokius penkis kartus didesnis, o galbūt būtų siekęs ir 10 proc., nes būtų visiškai ribotos galimybės gelbėti ekonomiką, įmones ir gyventojus skolintomis lėšomis“, – Statistikos departamento 2020 metų ekonominių ir socialinių rodiklių pristatyme teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas pabrėžė, kad valstybė skolinasi itin palankiomis sąlygomis.
„Lietuva iki 7 metų laikotarpio skolinasi už neigiamas palūkanas, tai reiškia grąžinti reikės mažiau, negu pasiskolinta. Per tokį ilgą laikotarpį nominalus BVP išauga tiek dėl realaus ekonomikos augimo, tiek dėl kainų didėjimo. Tai skolos ir BVP santykis mažėja net ir negrąžinant tų skolų“, – sakė jis.
„Žiūrint į Lietuvos skolos ir BVP santykį, 50 proc. BVP yra vienas iš mažiausių euro zonoje ir jokių problemų nesukuria nei valstybės finansų tvarumui, nei užkraunama yra našta ateities kartoms“, – pridūrė N. Mačiulis.
Jam antrino ir sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, pabrėždamas, kad kito kelio, kaip tik skolintis, valstybė neturėjo.
„Didžiulė teigiama įtaka. Suprantama, kad kito kelio nebuvo ir nėra, (...) nes reikėjo gelbėti ūkį. Ir žinome, kad skolinimosi sąlygos yra puikios, ir nerimauti neturėtų būti dėl ko“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie prekių iš Lietuvos eksporto apimtis, R. Lazutka pažymėjo, kad, nors kai kurios šalies eksporto partnerės patiria didesnį ekonomikos smukimą, Lietuva rinkų nepraranda.
„Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika yra ypač atvira, užsienio šalys, į kurias yra eksportuojama, patiria smarkesnį ekonomikos smukimą negu Lietuvoje, bet Lietuvos eksportuotojai rinkų nepraranda. Tai reikia turėti galvoje, kad nebūtinai šie dalykai tiesiogiai susiję. Galbūt vartotojai užsienyje kaip tik pereina prie daugiau lietuviškų prekių, kurios gali būti pigesnės, kada yra tose šalyse krizės ir mažesnis pajėgumas pirkti.
Visgi R. Lazutka pabrėžė, kad šiuo metu „labai svarbu, jog valstybė neatitrauktų paramos nukentėjusiam verslui“.
Tuo metu N. Mačiulis pridūrė, kad, praėjus antrajai pandemijos bangai, kol kas neprognozuojama, kad šalies rinkas užklups didesni sunkumai.
„Neprognozuojame, kad šiemet bus bankrotų banga. Nes ir galiojančios pagalbos priemonės, tiek didėjančios pajamos, sukaupti dideli finansiniai rezervai daugelyje sektorių tikrai nesignalizuoja apie kokias artėjančias bėdas net ir antrojo karantino metu“, – sakė jis.
Viena iš priežasčių, anot N. Mačiulio, yra gyventojų optimizmas vertinant savo ekonominę padėtį.
„Lietuvos gyventojai didelio nerimo nejautė, ir labai greitai po pirmos pandemijos bangos jau vartojo daugiau nei prieš krizę. Ir dabar, antrosios pandemijos bangos metu, nėra panikos, gyventojų lūkesčiai didėja antrą mėnesį iš eilės, jų asmeninės finansinės padėties vertinimas yra arti rekordinių aukštumų“, – teigė ekonomistas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Finansų ministerija žada rudenį spręsti, ar dar kartą didinti valstybės išlaidas
Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus – iki 2024 metų – šalių vyriausybėms nesilaikyti griežtų deficito bei skolos rodiklių. ...
-
Šiemet Lietuvoje pagaminta 7 proc. daugiau elektros energijos nei pernai
Lietuvoje pirmąjį ketvirtį pagaminta 1,273 teravatvalandės (TWh) elektros energijos – 6,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, teigia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
G. Nausėda: Lietuva ir Vietnamas turi stiprinti prekybą2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą su Vietnamu paskatintų dvigubo kapitalo apmokestinimo išvengimo sutartis. ...
-
Seimas pritarė siūlymams, gerinantiems vaikų išlaikymo išmokų administravimą
Seimas po svarstymo pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto patobulintoms Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama gerinti vaikų išlaikymo išmokų administravimą, išspręsti susidariusias prak...
-
Seimas pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, siekiant aktyviau įtraukti neįgaliuosius į darbo rinką
Seimas po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliems darbuotojams darbo rinkoje. ...
-
G. Landsbergis buria šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti: sulaukė britų paramos
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti iš Odesos uosto, kurį blokuoja Rusijos pajėgos. ...
-
G. Nausėda: ekonominį bendradarbiavimą su Prancūzija galime plėtoti IT srityje
Prezidentas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Davose Lietuvos investicijų aplinką aptarė su Prancūzijos bendrovės „Dassault Systemes“ vykdančiąja viceprezidente Florence Verzelen. „Dassault Systemes“ yra antra pagal dyd...
-
Latvija ruošiasi mažinti PVM maistui: lietuviai baiminasi prarasti pirkėjus6
Latvijai ruošiantis mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maistui, mūsų šalies prekybininkai baiminasi Lenkijos scenarijaus pasikartojimo, kai dalis pirkėjų iš Lietuvos pigesnių produktų dairysis pas kaimynus. ...
-
Seimas: biudžetinėms įstaigoms norima uždrausti skirti dalį GPM
Seimas nusiteikęs iš paramos gavėjų sąrašo nuo 2025 metų eliminuoti įstaigas, išlaikomas iš valstybės biudžeto. ...
-
VMI: už praėjusius metus gyventojai dar nesumokėjo 33,6 mln. eurų GPM1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad apie 70 tūkst. gyventojų gegužės – birželio mėn. sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m. Mokestį reikėjo sumokėti iki ...