Valstybės skola darys teigiamą įtaką šalies ekonomikai: gyventojų lūkesčiai didėja

Ekonomistai teigiamai vertina išaugusią valstybės skolą, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę Lietuvoje, ir pažymi, jog skolintis buvo būtina. Jie taip pat priduria, kad su neigiamais pandemijos padariniais verslui kovoti padeda gyventojų optimizmas vertinant savo ekonominę padėtį – tikimasi išaugusio vartojimo pandemijai šalyje prislopus.

„Skola turės teigiamą įtaką. Reikia suprasti, kad gyvename jau kitoje valstybės finansų paradigmoje, ir labiausiai nukentėjo tos pasaulio valstybės, kurios neturėjo galimybės pasiskolinti už nulines ar neigiamas palūkanas.

Tai, jei Lietuva nebūtų prieš penkerius metus prisijungusi prie euro zonos, tai turbūt Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis būtų kokius penkis kartus didesnis, o galbūt būtų siekęs ir 10 proc., nes būtų visiškai ribotos galimybės gelbėti ekonomiką, įmones ir gyventojus skolintomis lėšomis“, – Statistikos departamento 2020 metų ekonominių ir socialinių rodiklių pristatyme teigė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Ekonomistas pabrėžė, kad valstybė skolinasi itin palankiomis sąlygomis.

„Lietuva iki 7 metų laikotarpio skolinasi už neigiamas palūkanas, tai reiškia grąžinti reikės mažiau, negu pasiskolinta. Per tokį ilgą laikotarpį nominalus BVP išauga tiek dėl realaus ekonomikos augimo, tiek dėl kainų didėjimo. Tai skolos ir BVP santykis mažėja net ir negrąžinant tų skolų“, – sakė jis.

„Žiūrint į Lietuvos skolos ir BVP santykį, 50 proc. BVP yra vienas iš mažiausių euro zonoje ir jokių problemų nesukuria nei valstybės finansų tvarumui, nei užkraunama yra našta ateities kartoms“, – pridūrė N. Mačiulis.

Jam antrino ir sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka, pabrėždamas, kad kito kelio, kaip tik skolintis, valstybė neturėjo.

„Didžiulė teigiama įtaka. Suprantama, kad kito kelio nebuvo ir nėra, (...) nes reikėjo gelbėti ūkį. Ir žinome, kad skolinimosi sąlygos yra puikios, ir nerimauti neturėtų būti dėl ko“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie prekių iš Lietuvos eksporto apimtis, R. Lazutka pažymėjo, kad, nors kai kurios šalies eksporto partnerės patiria didesnį ekonomikos smukimą, Lietuva rinkų nepraranda.

„Nepaisant to, kad Lietuvos ekonomika yra ypač atvira, užsienio šalys, į kurias yra eksportuojama, patiria smarkesnį ekonomikos smukimą negu Lietuvoje, bet Lietuvos eksportuotojai rinkų nepraranda. Tai reikia turėti galvoje, kad nebūtinai šie dalykai tiesiogiai susiję. Galbūt vartotojai užsienyje kaip tik pereina prie daugiau lietuviškų prekių, kurios gali būti pigesnės, kada yra tose šalyse krizės ir mažesnis pajėgumas pirkti.

Visgi R. Lazutka pabrėžė, kad šiuo metu „labai svarbu, jog valstybė neatitrauktų paramos nukentėjusiam verslui“.

Tuo metu N. Mačiulis pridūrė, kad, praėjus antrajai pandemijos bangai, kol kas neprognozuojama, kad šalies rinkas užklups didesni sunkumai.

„Neprognozuojame, kad šiemet bus bankrotų banga. Nes ir galiojančios pagalbos priemonės, tiek didėjančios pajamos, sukaupti dideli finansiniai rezervai daugelyje sektorių tikrai nesignalizuoja apie kokias artėjančias bėdas net ir antrojo karantino metu“, – sakė jis.

Viena iš priežasčių, anot N. Mačiulio, yra gyventojų optimizmas vertinant savo ekonominę padėtį.

„Lietuvos gyventojai didelio nerimo nejautė, ir labai greitai po pirmos pandemijos bangos jau vartojo daugiau nei prieš krizę. Ir dabar, antrosios pandemijos bangos metu, nėra panikos, gyventojų lūkesčiai didėja antrą mėnesį iš eilės, jų asmeninės finansinės padėties vertinimas yra arti rekordinių aukštumų“, – teigė ekonomistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Įdomiai čia

Įdomiai čia portretas
Jei skolinasi karbauskiniai, tai valstybės skola daro neigiamą įtaką šalies ekonomikai. O jei skolinasi Anūko partijos baranai, tai valstybės skola daro teigiamą įtaką šalies ekonomikai (!). Gal tada reikėtų išrinkti abu Tatos anūkus (Simonko ir Gabrielių) į valdžią iki gyvos galvos? Tada jie tik skolintųsi ir skolintųsi, o tos jų skolos vis darytų ir darytų "teigiamą įtaką šalies ekonomikai". Perpetum mobile, kaip sakant.

Alis...

Alis... portretas
"Lietuva iki 7 metų laikotarpio skolinasi už neigiamas palūkanas, tai reiškia grąžinti reikės mažiau, negu pasiskolinta"... jei tik skolina,- reikia skolintis... padidės pinigų masė šalyje,- padidės atlyginimai... santykinai sumažės benzino ir dujų kainos, gal santykinai sumažės ir elektros kaina... priartėsime prie ES pragyvenimo lygio... o pinigai yra ekonomikos variklis... be to, kadangi yra infliacija,- tai gražinti reikės žymiai mažiau...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių