Kaune kuriamą technologijų ir mokslo parką „Technopolis“ šį rudenį papildys ir „Microsofto“ inovacijų centras. Ketinimų protokolas dėl šio centro steigimo pasirašytas vakar Vilniuje vykusioje konferencijoje „Inovacijų diena“.

Planuojama, kad programinės įrangos milžino įsteigtas centras padės naujoms bendrovėms įgyvendinti perspektyvias idėjas ir paskatins informacinių technologijų plėtrą ne tik šalies sostinėje.

Centre bus analizuojamos ir tobulinamos idėjos, skirtos įvairioms verslo ir mokslo sritims.
Pasak „Microsoft Lietuvos“ generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo, centras bus ypač naudingas veiklą dar tik pradedančioms bendrovėms, neturinčioms savos infrastruktūros, nes leis lengviau pateikti naujoves rinkai.
Kaune, anot jo, jau šiandien netrūksta informacinių technologijų bendrovių, kuriančių įdomius produktus.
„Centre ketiname sukurti netradicinę darbo aplinką, labau skirtą idėjoms generuoti ir bendradarbiauti, – planais dalijosi „Microsoft Lietuvos“ atstovas. – Norime, kad čia jaunos bendrovės galėtų išbandyti savo produktus, taip pat gautų „Microsofto“ specialistų patarimų, kaip geriau kurti įvairius produktus. Ateityje ketiname organizuoti ir IT specialistų mokymus.“ Sudėtingesniems produktams kurti ir platinti bus pasitelkiami „Microsofto“ specialistai iš užsienio.
„Microsofto“ inovacijų centras taip pat bendradarbiaus su Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetais, savo idėjas išbandyti bus kviečiami gabiausi studentai.

Panašus „Microsofto“ centras

veikia kaimynėje Latvijoje, taip pat Slovėnijoje, Kroatijoje ir kitose Centrinės Europos šalyse. Šie centrai siekia skatinti technologijų plėtrą besivystančiose rinkose.
 „Inovacijų dienoje“ dalyvavę rinkos ekonomikos ekspertai teigė, kad inovacijos yra ne tik pramonės, bet ir visos valstybės varomoji jėga. Tačiau Lietuvai vis dar sunkiai sekasi nuo strategijų kūrimo pereiti prie jų įgyvendinimo.
2005 m. Vyriausybė yra pritarusi Lisabonos strategijai, kurioje numatoma, kad siekiant išlaikyti Europos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje Senojo žemyno šalys mokslo tyrimams turėtų skirti 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), verslas turėtų skirti dar 2 proc. Šiuo metu Lietuvoje mokslo tyrimams skiriama tris kartus mažiau – apie 0,8 proc. BVP.