Pasaulinė praktika

Generalinio rangovo „Infes“ verslo plėtros vadovės Rasos Kligės teigimu, Lietuvos miestai išgyvena transformacijų etapą – aktyviai pritaiko pasaulines tendencijas ir gerąsias praktikas. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais išaugo tvarių pastatų ir architektūros reikšmė. Tam didelę įtaką daro Kopenhaga, Singapūras ar Amsterdamas, kur įrengiami klimatui neutralūs kvartalai, kuriuose darniai integruojamos gyvenamosios, darbo ir laisvalaikio funkcijos.

„Nauji gyvenamieji ir komerciniai objektai Lietuvoje dažniausiai statomi pagal aukščiausius energinio efektyvumo standartus. Verslo centrai, tokie kaip „Green Hall“ ar „Quadrum“ Vilniuje, sertifikuoti pagal tarptautinius BREEAM standartus, o gyvenamieji kvartalai projektuojami su saulės elektrinėmis, žaliaisiais stogais, efektyvia šildymo ir vėsinimo sistema. Tai ne tik mažina energijos sąnaudas, bet ir keičia miestų veidą – daugėja žalumos, stiklinių fasadų ir modernesnės architektūros, kuri kuria šiuolaikinį miesto įvaizdį“, – sako R. Kligė.

Be to, atsižvelgiant į darnumo principus, vis sparčiau modernizuojamas viešasis transportas, įgyvendinami darnaus judumo sprendimai. „Vilnius ir Kaunas jau įsigijo elektrinių autobusų, plečia dviračių takų tinklą,  paspirtukų ir automobilių dalijimosi paslaugos tapo kasdienybe. Klaipėda taip pat juda šia kryptimi – modernizuoja autobusų parką, įrengia elektromobilių įkrovimo stoteles“, – pasakoja ekspertė.

Požiūris: R. Kligės įsitikinimu, miestų plėtra turi būti ne tik technologinė, bet ir socialiai atsakinga. / „Infes“ nuotr.

Svarbios išlieka žaliosios erdvės ir daugiafunkciai kompleksai. Lietuvoje atnaujinamos viešosios zonos – Vilniuje plėtojamos Neries krantinės, Kaune modernizuojama Nemuno sala, Klaipėda stengiasi gaivinti apleistas pramonines teritorijas. Nauji daugiafunkciai pastatai, tokie kaip planuojamas „Vilnius Connect“ stoties rajone, jungia gyvenamąją, komercinę ir laisvalaikio paskirtį.

Dar viena svarbi miestų plėtros kryptis – išmanieji sprendimai ir infrastruktūros skaitmenizacija. Pasak „Infes“ atstovės, šia prasme mūsų miestai neatsilieka nuo Barselonos, Dubajaus ar Helsinkio. Vilnius jau kelerius metus vysto „Smart Vilnius“ programą, kurioje integruojami tokie sprendimai kaip išmanusis apšvietimas, transporto srautų stebėjimas, parkavimo valdymas ar atviri miesto duomenys. Kaune plėtojamos skaitmeninės inovacijos universiteto miestelyje, Klaipėda skaitmenizuoja uosto procesus, kad efektyviau valdytų krovinių logistiką ir aplinkosaugą.

Infrastruktūros ir socialiniai iššūkiai

Vadovė atkreipia dėmesį, kad miestų plėtra susiduria su rimtais iššūkiais: sena infrastruktūra, paveldosaugos reikalavimais – ypač Vilniaus senamiestyje arba tarpukario modernizmo pastatuose Kaune. Finansiniai apribojimai ir biurokratijos iššūkiai lėtina projektų tempą. R. Kligės teigimu, kadangi daug projektų Lietuvoje remiasi ES fondais,  pasibaigus finansavimo ciklui, iškyla klausimas, kaip tęsti darbus.

„Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė mūsų šalyje dar tik įsibėgėja, nors kitose šalyse tai vienas sėkmingiausių modelių – pavyzdžiui, Londono „Crossrail“ projektas nebūtų įgyvendintas be tokio bendradarbiavimo“, – teigia R. Kligė.

Be šių klausimų, kyla ir socialiniai barjerai. Pavyzdžiui, infrastruktūros projektai neretai susiduria su bendruomenių nepasitenkinimu dėl galimo triukšmo, kainų didėjimo, teritorijų planavimo, žaliosios energetikos ir kitų permainų. Galiausiai, plečiantis miestams, didėjant technologiniams sprendimams atsiranda tokių iššūkių kaip poreikis užtikrinti duomenų saugumą, apsaugą nuo kibernetinių grėsmių, ne visi gyventojai vienodai greitai adaptuojasi prie iššūkių, susijusių su išmaniųjų namų sistemų valdymu.

Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė mūsų šalyje dar tik įsibėgėja, nors kitose šalyse tai vienas sėkmingiausių modelių.

Ateitis – tvari ir išmani plėtra

Kalbant apie tai, kaip artimiausiais metais keisis miestų plėtra, ekspertė įžvelgia ryškią darnos tendenciją. Lietuvoje ateityje ir toliau miestai plėsis pagal tvarumo principus – nauji daugiabučiai, verslo pastatai ar viešosios erdvės bus statomos pagal aukštus energinio efektyvumo reikalavimus, tarptautinius tvarumo standartus.

Miestai taps kompaktiškesni, labiau pritaikyti pėsčiųjų ir dviračių judėjimui ir mažiau priklausomi nuo automobilių. Be to, klimato kaitos iššūkiai verčia investuoti į žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą – parkus, upių ir ežerų apsaugą, lietaus vandens surinkimo sistemas. Transporto infrastruktūra miestuose taip pat bus modernizuojama laikantis tvarumo ir darnos tendencijų – elektriniai autobusai, dviračių takai, automobilių ir paspirtukų dalijimosi sistemos, jau tapę kasdienybe, įgaus vis didesnį pagreitį.

„Plėtra turi būti ne tik technologinė, bet ir socialiai atsakinga. Lietuvoje vis aktualesnė tampa gentrifikacijos problema, ypač Vilniuje, kur kai kurios miesto dalys modernizuojamos taip, kad tampa sunkiai prieinamos mažesnes pajamas turintiems gyventojams. Todėl būtina užtikrinti, kad miesto modernizacija ne didintų atotrūkį, o kurtų įtraukią ir prieinamą aplinką“, – sako „Infes“ verslo plėtros vadovė R. Kligė.