„Su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi pasiekti nustatytus ŠESD mažinimo tikslus“, – pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministerijos Klimato politikos grupės atstovas Tomas Aukštinaitis.

„Jeigu palygintume su preliminariomis kvotomis, kurios nustatytos Lietuvai mažinti ŠESD iki 2030 metų, jas viršytume beveik 14 mln. tonų anglies dioksido“, – pridūrė jis. 

T. Aukštinaičio teigimu, ŠESD mažinimui didžiausią poveikį darytų didinami akcizai, jų lengvatų naikinimas ir anglies dioksido dedamoji.    

„Akcizai ir anglies dioksido dedamoji – bene viena efektyviausių priemonių, padedančių mažinti ŠESD. (...) Mažiau efektyvesnės priemonės yra elektromobilių naudojimo skatinimas, transporto priemonių pritaikymas naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, viešojo transporto parko atnaujinimas, krovinių pervežimo srautų optimizavimas“, – teigė ministerijos atstovas.

Su esamomis politikos priemonėmis, deja, sudėtingai sekasi pasiekti nustatytus ŠESD mažinimo tikslus.

T. Aukštinaičio teigimu, be papildomų priemonių tikslų neįgyvendinimas Lietuvai, pagal apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainas, kainuotų arti 700 mln. eurų. Pasak jo, Lietuvos poreikis įsigyti ATL atsirastų du kartus: pirmasis būtų 2027 metais, kada būtų vertinama Lietuvos pažanga, o antras – 2032 metais.  

„2027 metais susidurtume su 360 mln. eurų suma, kurią reikėtų surasti įsigyti trūkstamą ALT kiekį“, – sakė jis.   

Akcizų įstatymo pataisomis ketinama įvesti anglies dioksido dedamąją – akcizų tarifo dalis eurais, taikoma akcizais apmokestinamiems produktams. Pavyzdžiui, 1 tūkst. litrų benzino šis mokestis 2025 metais siektų 24 eurus ir kasmet didėtų po 24 eurus, kol 2030 metais pasiektų 144 eurus. 

Dedamoji taip pat būtų taikoma žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, o nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.

T. Aukštinaičio  teigimu, 2025 metais dėl anglies dioksido dedamosios įvedimo benzinas ir dyzelinas brangtų 2-3 centais, 2026 metais – maždaug po 5 centus, 2028 metais  – po 10 centų, o 2030 metais – 14-16 centų.

Anot jo, 2030-aisiais anglies dioksido dedamoji galėtų būti ir didesnė, jeigu Lietuvai tektų įsigyti daugiau ATL, nepavykus ŠESD kiekio sumažinti iki numatytos ribos statybų ir transporto sektoriuose. Tada benzinas ir dyzelinas brangtų 19-21 centu, jeigu ATL už toną anglies dioksido siektų 80 eurų.

Taršiausioms kuro rūšims – akmens angliai, koksui ir lignitui siūloma nustatyti didžiausias anglies dioksido dedamąsias.

„Šios kuro rūšys atspindi tiek didžiausią poveikį aplinkai per išskiriamą taršą, tiek klimato kaitos, tiek oro taršos atžvilgiu“, – tvirtino T. Aukštinaitis.

Iki šiol akcizais neapmokestintoms durpėms, skirtoms šildymui, akcizas įvedamas norint, kad jos netaptų alternatyva akmens angliai, koksui ar lignitui. 

Tuo pačiu įstatymu ketinama didinti akcizus ne tik taršiausio kuro rūšims, pavyzdžiui, anglims, atsisakant lengvatų iškastiniam kurui, bet ir daliai transporto kuro.

Šildymui skirtam dyzelinui, vadinamajam buitiniam krosnių kurui, akcizą siūloma didinti iki 140 eurų, paskui – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. Šiuo metu jis yra 21,14 euro.

Dyzelino akcizą siūloma palaipsniui didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, vėliau – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui) bei iki 500 eurų, tuomet jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar.

Akcizai nedidėtų benzinui iki 2025 metų ar dar vėliau, tuo tarpu dyzelinas palaipsniui būtų suvienodinamas su benzino akcizais tam, kad nebūtų ekonominės paskatos rinktis taršesnį dyzeliną.

Dyzelinui, skirtam naudoti žemės ūkio veikloje, akcizas liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų. Tačiau šio kuro žemdirbiai įsipilti bet kiek nebegalėtų –  numatomos „lubos“, kurios 2024-aisiais pasiektų 100 tūkst. litrų.