Ministerija pranešė ketinanti kreiptis į kelio statytojus dėl akivaizdaus broko. Anot jos, prieš trejus metus nutiestas kelias vietomis įdubęs apie 1 metrą. BNS žiniomis, po keliu yra durpių sluoksnis.

„Tai skandalinga informacija, akivaizdus projektuotojų ir statytojų aplaidumo pavyzdys. Atsakingi asmenys privalo būti išaiškinti. Tai taip pat akivaizdus įrodymas, kokio masto problemų dėl kelių kokybės turime Lietuvoje“, – pranešime spaudai sakė ministras Rokas Masiulis.

Kelių direkcijos ekspertai nustatė, kad kelio ruože su tiltu per Nemuną pastebėta ryški kelio sankasos deformacija.

„Šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nėra, tačiau tolesnės ilgalaikės dangos deformacijos yra neišvengiamos. Deformacija tik didės, pradėjus eksploatuoti kelią. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, bus kreipiamasi į statybos dalyvius dėl priežasčių, kurios lėmė defektų atsiradimą, šalinimo ir tolesnio kelio funkcionalumo užtikrinimo“, – pranešime spaudai sakė laikinasis Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.

Pasak pranešimo, kelio techninio darbo projekto sprendiniai parinkti neatlikus geologinių tyrimų ir neįvertinus prasto grunto.

Panemunės aplinkkelio statybos baigtos 2015 metų rugpjūtį. Kelią projektavo bendrovė „Kelprojektas“, statė Latvijos ir Lietuvos kelių ir tiltų statybos bendrovės „Latvijas tilti“ bei „Kauno keliai“, o techninę priežiūrą vykdė bendrovės „Kelvista“, „Taem“ ir Tiltų ekspertų centras.

Dabar aplinkkeliu naudojasi tik pasienio tarnybos, o eismą visiems planuota atverti, nes Rusija baigė statyti tiltą savo pusėje.

Birželio pabaigoje Susisiekimo ministerija ir Kelių direkcija pristatė 33 valstybinės reikšmės kelių kokybės audito rezultatus, nustatyta, kad 29 iš tirtų kelių yra nekokybiški. R. Masiulis tuomet sakė, kad dėl blogai nutiestų kelių valstybė galėjo patirti 16 mln. eurų žalą.

Vasario pradžioje pristatyto pirmojo kelių kokybės audito rezultatai parodė, kad 9 iš 10-ties tirtų kelių yra nekokybiški, o dėl defektų buvo prarasta 5,5 mln. eurų.