"Dėl tokių valstybės biudžeto pajamų netekimų 2017 metais būtų pažeisti Lietuvos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir fiskalinės drausmės įstatyme (....) nustatyti fiskalinės drausmės apribojimai deficitui ir išlaidų augimui", - rašoma ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

Įstatymo pataisą parengęs buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas tvirtino, kad biudžeto pajamų sumažėjimas būtų trumpalaikis ir padidėjus vartojimui, praradimai bus kompensuoti. Tačiau, anot ministerijos, vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai mažai tikėtina, tuo metu kitos pajamų kompensavimo priemonės nepateiktos.

Finansų ministerija taip pat nurodė, kad deklaruojamas lengvatos tikslas - sumažinti šios produkcijos kainas - gali būti nepasiektas, nes praktika rodo, kad prekės ir paslaugos tokiu atveju iš esmės nepinga.

Ministerijos duomenimis, nuo 2013-ųjų pradžios sumažinus keleivių vežimo PVM tarifą nuo 21 iki 9 proc., šių paslaugų kaina per pirmuosius metus padidėjo 1 proc., o per beveik ketverius metus (iki pernai lapkričio) - 3,8 proc. Tokia pat lengvata nuo 2013-ųjų pradžios taikoma ir laikraščiams bei žurnalams, tačiau jų kainos padidėjo atitinkamai 1,7 proc. ir 36,8 procento.

Dėl 9 proc. PVM tarifo, 2011 metais taikytas apgyvendinimo paslaugoms, jų kaina per metus padidėjo 4,1 proc. Nuo 2015-ųjų jis vėl sumažintas iki 9 proc., tačiau šios paslaugos per beveik dvejus metus pabrango 3,4 procento.

A.Bradauskas nurodė, kad lengvatinis PVM tarifas sudarytų verslui palankias sąlygas ieškoti naujų rinkų, tačiau, anot ministerijos, tai yra netinkama priemonė, nes PVM yra vartojimo mokestis ir lengvata turėtų duoti tiesioginę naudą vartotojams, o ne prekių ar paslaugų teikėjams.

Dabar 5 proc. lengvatinis PVM tarifas taikomas kompensuojamiems vaistams ir brangiems nekompensuojamiems vaistams, o 9 proc. - keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui.