Be to, bankai dar vienerius metus turėtų mokėti solidarumo įnašą. 

„Bankai dabar moka, kaip ir kitos įmonės, standartinį 15 proc. pelno mokesčio tarifą. Priėmus siūlomus pakeitimus jie mokėtų 16 proc. tarifą“, – komentare BNS trečiadienį nurodė Finansų ministerija.

„Bankams papildomai yra taikomas 5 proc. kredito įstaigų pelno mokesčio tarifas, skaičiuojamas papildomai apmokestinant pelną, viršijantį 2 mln. eurų“, – teigė ministerija.

Daugiau nei 2 mln. eurų metinio pelno uždirbantiems bankams 2020 metais įvestas laikinas 20 proc. pelno mokestis, kuris 2021 metais tapo nuolatiniu.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė trečiadienį BNS nekomentavo šio pasiūlymo, nes asociacija dar laukia narių pastabų dėl Finansų ministerijos pateikto gynybos fondo projekto.

Antradienį ji BNS teigė, kad asociacijai neaišku, kaip keisis bankų pelno apmokestinimas. Be to, anot jos, politikai laužo pažadą dėl solidarumo mokesčio laikinumo.

Ieškant papildomų lėšų gynybai, Finansų ministerija antradienį pasiūlė vienu procentiniu punktu – iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą, taip pat vieneriems metams pratęsti pernai dvejiems metams įvestą laikiną bankų solidarumo įnašą. 

E. Čipkutė anksčiau BNS teigė, kad realus bankų apmokestinimas Lietuvoje pernai siekė apie 30 proc. – jų pelnas neatskaičius mokesčių siekė apie 1,5 mlrd. eurų, iš jų 0,5 mlrd. eurų sumokėta pelno bei laikinojo solidarumo mokesčių. 

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.