„Pagal įstatymą visos viešojo transporto priemonės, įsigyjamos nuo 2029 metų, turės būti varomos alternatyviais degalais. (...) Iš susisiekimo pusės visos RRF (Ekonomikos ir gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – ELTA) priemonės yra paleistos, todėl tikrai skatinu visas savivaldybes jomis naudotis. (...) Mes tikimės, kad per ateinančius keletą metų – kaip žinome, RRF pinigai galioja trumpai, (jais galima naudotis – ELTA) iki 2026 metų pabaigos – savivaldybės susiplanuos ir išnaudos tas priemones“, – pirmadienį Seime surengtoje konferencijoje apie žaliąją savivaldybių transformaciją kalbėjo A. Vaiciukevičiūtė.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, elektra varomų transporto priemonių šiuo metu šalyje yra beveik 17,7 tūkst., kai 2030 metais planuojama jų skaičių padidinti iki daugiau nei 260 tūkst. Vandeniliu varomų transporto priemonių šiuo metu šalyje yra tik dvi, o po šešerių metų tokiu būdu varomo viešojo transporto priemonių skaičius turėtų padidėti tūkstantį kartų – iki 2 tūkst. Gamtinėmis dujomis kol kas yra varoma 800 transporto priemonių, o 2030 metais, pasak ministerijos, jų turės būti daugiau nei 15 tūkst.

Kaip pabrėžė viceministrė, savivaldybėms vis dar trūksta tiek viešajam, tiek privačiam žaliajam transportui skirtos infrastruktūros – dėl šios priežasties EK finansavimo priemone iki 2030 metų siekiama gerokai padidinti lengvųjų elektromobilių, viešojo ir sunkiojo transporto įkrovimo prieigų skaičių, taip pat vandenilio ir gamtinių dujų papildymo punktų skaičių.

Šiuo metu sunkiajam transportui įkrauti skirtų stotelių bei vandenilio papildymo punktų Lietuvoje nėra, tad per ateinančius šešerius metus planuojama įrengti atitinkamai 300 stotelių transportui bei 10 papildymo punktų vandeniliu varomam transportui.

„Tikslas iki 2030-ųjų turėti visą tinklą lengvajam transportui (žaliajam transportui įkrauti – ELTA). (...) Didžiausia transporto tarša ateina iš kelių transporto – daugiau nei 95 proc. – todėl ir taršos mažinimo kontekste didžiausias akcentas turi būti skiriamas čia“, – akcentavo A. Vaiciukevičiūtė.

ELTA primena, kad dabartinė RRF plano vertė siekia 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai yra teigęs, kad EK turėtų patvirtinti antrąją RRF fondo lėšų išmoką Lietuvai, kuri sieks 222 mln. eurų. Taip pat, pasak politiko, nuspręsta „atrakinti“ dar 9 mln. eurų iš įšaldytų 17 mln. eurų.

Finansų viceministrė Vaida Markevičienė vasario pabaigoje sakė, kad antrajame Lietuvos RRF lėšų paskolinės dalies prašyme rizikos nesimato, tad šių metų trečiąjį ketvirtį planuojama prašyti 310 mln. eurų iš EK.

Lietuva pagal „Naujos kartos Lietuva“ planą jau yra gavusi beveik 1 mlrd. eurų subsidijos lėšų ir daugiau kaip 470 mln. eurų paskolos lėšų.