Ministras: kaupimas antroje pensijų pakopoje naudingas mažesnių pajamų gavėjams

Pasak jo, valstybė, prie darbuotojų mokamų 3 proc. jų mėnesio pajamų įmokų papildomai pridėdama 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio paskatą, kasmet vieno kaupiančiojo pensijai skiria vidutiniškai 324 eurus.

„Reiškia, kad žmogus dirbantis už minimalią algą, jei kaupia 3 proc., panašią sumą, kiek jis pats įdėjo, prideda ir mokesčių mokėtojai. Tai jam iš karto, dar be investicinės grąžos, suma padvigubėja – tai, ką jis pats įsigijo pensijai ir ką pridėjo kiti mokesčių mokėtojai“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje sakė V. Šilinskas.

„Šita sistema yra naudinga mažesnes pajamas gaunantiems, o ne didesnes“, – teigė jis.

„Reikia paskatinti gaunančius mažesnes pajamas kaupti labiau, nes jiems matome didesnę naudą“, – pridūrė ministras.

Iš Vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovų sudaryta taryba antradienį aptaria naujausius valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antrojoje pensijų pakopoje, taip pat kai kuriuos dalyvavimo juose pokyčius.

Ministerijos duomenimis, šiuose fonduose dabar sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. eurų, arba beveik 30 proc. yra uždirbta suma.

„Ką uždirbo jų pinigai. Manau, kad tai visai geras rezultatas iš tos pusės, kad nereikėjo patiems žmonėms niekuo rūpintis, nieko daryti“, – teigė V. Šilinskas.

SADM praėjusią savaitę pasiūlė daugiau galimybių laikinai stabdyti pensijų kaupimą šiuose pensijų fonduose, o jį anksčiau laiko nutraukti dėl sunkios progresuojančios ligos ar negalios.

Reikia paskatinti gaunančius mažesnes pajamas kaupti labiau, nes jiems matome didesnę naudą.

 

„Siūlome, kad reikėtų duoti daugiau apsisprendimo laisvės, (...) įnešti daugiau savarankiškumo į sistemą, kuri buvo pristatyta savanoriška“, – kalbėjo ministras.

Jis pabrėžė, kad SADM pasiūlė tokius pensijų sistemos pakeitimus, kurie galėtų būti dar šioje Seimo kadencijoje, nedarant „grandiozinės reformos“.

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad 1,5 proc. valstybės paskata galėtų būti skirta „Sodros“ pensijų gavėjams.

„Nelabai suprantam, kodėl valstybinio prisidėjimo sumos negalėtume pridėti prie „Sodros“ pensijos ir taip pradžiuginti visų kaupiančiųjų valstybinėje sistemoje ir jiems padidinti valstybinę pensiją“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė I. Ruginienė.

Ji siūlė atsisakyti automatinio įtraukimo į kaupimą antrojoje pakopoje ir leisti gyventojams patiems spręsti, kada iš jos pasitraukti.

Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad platesnės apimties reforma, kaip ir reformos kitose srityse, sukeltų nepasitikėjimą pensijų kaupimo sistema.

„Matymas, kad tokia pensijų kaupimo sistema turi gyvuoti su tam tikrais pakeitimais ir kad ji rezultate yra naudinga tam, kuris kaupia, tai yra tikriausiai svarbiausia žinutė. Man neramu, ar mūsų laukia dar viena reforma, kur dar bus išplėšyta kaupimo sistema“, – sakė A. Romanovskis.

Savo ruožtu Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vadovas Vaidas Cibas kalbėjo, jog antrąją pensijų pakopą reikėtų matyti kaip visos pensijų sistemos dalį. Jo teigimu, vien pirmoji pakopa – „Sodros“ pensija – senatvėje pakankamų pajamų gali neužtikrinti.

„Niekaip negalima ignoruoti antrosios pensijų sistemos. Nes išsivysčiusių šalių, kurios turi stiprią pensijų sistemą, pavyzdžiai (Nyderlandai, Švedija) rodo, kad tose valstybėse mokama pensija sudaro 30 proc. buvusių pajamų. Jei akcentuojame tik sodrinę pensiją, ateityje tikėtis iš „Sodros“ didesnės pensijos nei 30 proc. buvusio atlyginimo mažai tikėtina“, – sakė V. Cibas.

Jis pabrėžė, kad centrinis bankas palaiko SADM pasiūlymus, panašias rekomendacijas yra teikęs anksčiau. Pasak jo, reikia siekti, jog Lietuvoje antrojoje pakopoje dalyvautų 80–90 proc. gyventojų.

„Tik tada užtikrinsime, kad žmonės turės pakankamas pensijas“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas.

Ministro teigimu, sistemą tobulinti plačiau, pavyzdžiui, kokiomis dar aplinkybėmis būtų galima leisti anksčiau laiko atsiimti dalį lėšų, politikai galėtų kitoje Seimo kadencijoje.

„Reikia atsakyti į labai daug klausimų. Kritiški buvo tiek Lietuvos bankas, tiek Valstybės kontrolė, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba platesniam atsiėmimų sąrašui – būtent dėl to, kas vertins, kada, kaip administruos ir kiek dėl to išaugs kaštai“, – taryboje kalbėjo ministras.

Anot jo, antrojoje pensijų pakopoje aktyviai kaupia apie 770 tūkst. gyventojų.

Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ministerija parengė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) dar šių metų kovą paskelbė, kad žmonėms turi būti leista pasitraukti iš pensijų fondų dėl svarbių priežasčių, o jas turi nustatyti Vyriausybė bei Seimas.

Balandį viešam svarstymui pateikusi Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus SADM pasiūlė, jog pensijų kaupimą būtų leista nutraukti kaupiančiajam ar jo vaikui gaunant paliatyviosios pagalbos paslaugą, sergant kritine liga, turint 70 proc. ar didesnį netektą dalyvumą, turint sunkią negalią, esant nekompensuojamų dantų ar rekonstrukcinės chirurgijos paslaugų poreikiui, taip pat nuo stichinės nelaimės ar gaisro nukentėjus būstui.

Be to, siūloma leisti kaupimą sustabdyti 24 mėnesiams kartą per 10 metų – šiuo metu tai galima daryti tik 12 mėnesių, juos išskaidant per visą kaupimo laikotarpį.

SADM taip pat siūlo leisti atsisakyti kaupimo jau pradėjus nuskaičiuoti įmokas nuo algos, priminimų apie kaupimą skaičių sumažinti iki dviejų kartų, daugiau galimybių apsispręsti, ar sulaukus pensinio amžiaus rinktis visą sumą, ar periodinę išmoką.

Dabar visi, sukaupę daugiau nei 5,4 tūkst. eurų, gali gauti tik periodinę išmoką.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius pirmadienį sakė, kad SADM pasiūlymai nėra pakankami, o gyventojams turėtų būti suteikta daugiau galimybių atsiimti dalį sukauptų lėšų – ne tik sunkiai susirgus ar patyrus negalią.