Energetikos ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad, šiuo metu įgyvendinant Ignalinos AE elektros pastotės ir Utenos pastotės rekonstrukciją, bus sumažintas pralaidumas iš Baltarusijos, o likusios dvi linijos su šia valstybe bus atjungtos po sinchronizacijos su Lenkija.

„Keista, kad kyla įvairios priešingos interpretacijos ir net sinchronizacijos projektui kenksmingos spekuliacijos. Atsakingai pareiškiu, kad sinchronizacija yra per daug svarbus ir sudėtingas projektas, kad pasiduotume pigiam ir neatsakingam politikavimui. Tie, kurie kalba, neabejoju, puikiai žino, kad sinchronizacijos neįmanoma suprimityvinti iki tiesiog elektros laidų nukirpimo prie Baltarusijos sienos. Tam turime atlikti sudėtingus ir būtinus visos sistemos pertvarkos darbus, kurių vienas svarbiausių ir yra Šiaurės rytų Lietuvos tinklo pertvarka. Tuos realius darbus pagaliau pradėjome, nors tą galima buvo daryti jau 2010 metais”, - pranešime teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Įgyvendinant Ignalinos AE pastotės pertvarkos projektą, bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje, o valdomas 330 kV šuntinis reaktorius iš Ignalinos pastotės bus perkeltas į 330 kV skirstyklą Elektrėnuose. Taip pat bus demontuota 750 kV aukštos įtampos linija, jungianti Ignalinos AE pastotę su Baltarusija.

Dvi kitos 330 kV elektros perdavimo linijos tarp Lietuvos ir Baltarusijos, anot ministerijos, ruošiamos atjungimui, kai Baltijos šalių elektros tinklai bus sinchronizuoti su Lenkija. Iki tol, pasak ministerijos, šios dvi linijos yra būtinos sistemos patikimumui užtikrinti.

Ministerija nurodo, kad projekto apraše minimas didelės galios įrenginys yra susijęs tik su vis dar formaliai Lietuvos teisės aktuose nurodomu Visagino atominės elektrinės projektu, kuris nebėra plėtojamas ir kurio nenumato atnaujinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija.

„Todėl priešingai, nei bandoma spekuliuoti, ŠRL tinklo rekonstrukcija nereiškia jokio pasirengimo Astravo AE integracijai į mūsų sistemą ir neatveria jokių tranzito kelių šioje grėsmę nacionaliniam saugumui keliančioje atominėje pagamintai elektrai“, - teigiama pranešime.

Ministerija taip pat teigia, kad su Baltarusija nebus statomi elektros keitikliai, nes jų reikėtų tik tuo atveju, jeigu Lietuva ketintų prekiauti elektra su Minsku, „tačiau jokios elektros prekybos su trečiosiomis šalimis po sinchronizacijos Lietuva nenumato“.

LRT televizijos laida „Savaitė“ paskelbė, kad konfidencialumo ženklu pažymėti dokumentai kelia abejonių, kad beveik 30 mln. kainuosianti pertvarka Ignalinos AE, susijusi ne vien su sinchronizacija, o esamas ir dar svarstomas elektros srovės keitiklis pasienyje vis dėlto leis Baltarusijos elektrai tekėti mūsų tinklais. Jei pasikeistų politinė valia, reikėtų tik pakeisti prieš metus priimtą įstatymą, kuriuo Baltarusijos AE pripažinta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pasak LRT, aiškėja, kad energetikai, priešingai, nei viešai skelbiama, neatmeta galimybės palikti elektros jungtis su Baltarusija ir po sinchronizavimo, sudaryti galimybę tekėti elektros srovei iš Baltarusijos ir po sinchronizavimo su Europos tinklais. Šiuo metu Alytuje įrengtas keitiklis gali būti panaudotas elektrai tekėti iš Baltarusijos.

Lietuvos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas interviu Eltai balandį sakė, kad po sinchronizacijos neliks net teorinės galimybės iš Baltarusijos įsigyti elektros energijos. Jo teigimu, po 2025 metų nelikus infrastruktūros, nebus galimybių parduoti elektros Lietuvoje, o nuo 2020 metų iki 2025 metų, kol elektros linijos vis dar egzistuoja, prekybą stabdys Lietuvoje priimti įstatymai. Tiesa, pati elektra šiuo laikotarpiu iš Astravo AE galės tekėti į Lietuvą, tačiau už tai nebus gaunama pajamų.

Seimas įstatymu yra pripažinęs Baltarusijoje, Astravo rajone, statomą AE nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Lietuva yra pagrindinė Astravo AE, kuri statoma apie 50 kilometrų nuo Vilniaus, kritikė. Vilnius teigia, kad jėgainė statoma nesilaikant tarptautinių saugumo standartų, nėra paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent ši statybos vieta, esanti netoli tankiai apgyvendintos Lietuvos sostinės. Tačiau Baltarusija kaltinimus atmeta ir teigia besilaikanti visų reikalingų standartų.