„Reformos visada yra sudėtingas dalykas ir gyventojams nėra lengva susigaudyti, kas vykta. Todėl kartu su tam tikru neapibrėžtumu pasaulyje, sudėtingu „Brexit“ procesu ir masiniais protestais Paryžiuje prabėgę metai buvo nelengvi ir Lietuvos žmonėms. Valdžios komunikacija pristatant reformas taip pat nebuvo 100 proc. ideali. Tačiau kitais metais ramybės turėtų būti daugiau“, - interviu „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.

Jo manymu, metų pabaigoje dažnas neturi laiko žiūrėti Finansų ministerijos paskelbtas skaičiuokles, kaip keisis realus darbo užmokestis po Naujųjų metų: „Kai dirbantieji kitąmet gaus pirmuosius darbo užmokesčio lapelius (...), pamatys pokyčius.„

Darbdaviai nebemano, kad aukštąjį mokslą baigęs žmogus dirbs vienoje vietoje 40 metų iki pensijos ir stengiasi išlaikyti gerus specialistus.

Anot ūkio ministro, jį labiausiai džiugina tai, kad šiemet didelė dalis tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje teko produktų (technologijų) kūrimo ir vystymo centrams.

„Tai yra įmonių smegenys, ir labai svarbu, kad Lietuva pasirenkama būtent tokioms investicijoms. Darbuotojai ten ne tik gauna gerus atlyginimus, dalyvauja kuriant naujus produktus, bet ir įgyja neįkainojamos patirties ir žinių“, - teigė ūkio ministras.

Tuo tarpu tarp labiausiai 2018 metais nerimą kėlusių dalykų V. Sinkevičius minėjo pernelyg mažą darbo našumą: „Darbo našumo skaitmenizacija yra pagrindinė problema. Turime ne laukti, kol mūsų darbuotojus pakeis robotai, bet patys juos kurti ir pardavinėti visam pasauliui.„

V. Sinkevičiaus manymu, Lietuvos darbo rinkos privalumas yra tas, kad būdami maži mes galime būti labai lankstūs.

„Be to, džiugina, kad pastaruoju metu labai keičiasi požiūris į darbuotoją - atsiranda vis daugiau pagarbos. Darbdaviai nebemano, kad aukštąjį mokslą baigęs žmogus dirbs vienoje vietoje 40 metų iki pensijos ir stengiasi išlaikyti gerus specialistus.“

Vertindamas kai kurių Seimo narių siūlymus sukurti konkrečią programą, skirtą emigrantams susigrąžinti, V. Sinkevičius mano, kad išimčių nereikia daryti.

„Jeigu, pavyzdžiui, vaikų integracijos sistema veikia aiškiai ir skaidriai, visi vaikiai joje turėtų jaustis gerai. Nes tas žmogus, kuris neemigravo, nėra niekuo blogesnis už emigravusį. Jokių išimčių daryti nereikia, tik sutvarkyti sistemas, kad jos veiktų sklandžiai“, - sakė ūkio ministras.