„Dėl kelių finansavimo taip pat vyko derybos iki paskutinės minutės, tai finansavimas keliams (...) išaugs, bet kol kas konkrečius skaičius dar mes iki galo turim viską sudėliot, sustumdyt ir turėsim tą galutinį skaičių. Tikrai keliams finansavimas nuosaikiai didės“, – žurnalistams po valdančiųjų koalicinės tarybos posėdžio ketvirtadienį sakė ministras.

Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad kelių finansavimui kitąmet reikėtų daugiau lėšų.

„Dalis regioninių kelių buvo perduota savivaldybėms, tų kelių priežiūrai reikalingos papildomos lėšos, bent jau šitam projekte yra nedidelis (augimas – BNS), gal norėtume didesnio lėšų augimo, bet jis yra, ir manau ir toliau išliekant augimui mes tas problemas galėsime išspręsti“, – žurnalistams sakė J. Olekas.

Pasak K. Vaitiekūno, problema dėl  savivaldybių kelių finansavimo atsirado, kai nutarta įkurti Valstybinį kelių fondą – dalis lėšų, skirtų keliams iš Kelių plėtros ir priežiūros programos, dabar patenka į fondą, kurio lėšos negali būt naudojamos regioniniams keliams.

„Iš tiesų yra viskas Seimo rankose, galima pakeisti tą santykį tarp tų dviejų kišenių ir tiesiog grąžinti dalį lėšų ten, kad galėtų jomis pasinaudoti ir savivaldybės, ir rajoniniai keliai“, – teigė ministras.

Pasak jo, Kelių fondas didžiausią prasmę įgaus tada, kai startuos su nkiojo transporto kelių rinkliavos, arba vadinamoji e.tollingo sistema, kuri ir pildys fondą.

Kaip anksčiau rašė BNS, kelių finansavimui kitąmet numatoma 730,5 mln. eurų – 4,6 proc. daugiau nei šiemet (726 mln. eurų), iš jų valstybės biudžeto lėšos Kelių priežiūros plėtros programai siektų 388,6 mln. eurų – 175 mln. mažiau. Ši suma mažėja, nes 178,8 mln. eurų bus skiriama į Valstybinį kelių fondą. 2027-2028 metais fondo pajamos turėtų siekti po 305 mln. eurų.

Tačiau realiai kitais metais bendras kelių finansavimas mažėja 9,3 proc., kadangi šiemet realiai jiems bus skirta 805 mln. eurų, įskaitant 59 mln. eurų iš Gynybos fondo ir 20 mln. eurų tikslinio finansavimo kelio Vilnius-Utena rekonstravimui.