Pasak jos, gynybos obligacijos pakeis Vyriausybės taupymo lakštus, tačiau už jas bus mokamos mažesnės palūkanos.

Anot ministrės, konkrečios pirmosios obligacijų emisijos datos dar nėra, šiuo metu derinamos jos sąlygos.

„Bent jau valstybės taupymo lakštai, kaip skolinamės dabar, skirti fiziniams asmenims. Tam, kad būtų galima ratą praplėsti į juridinius asmenis, reikalingi ir tam tikri techniniai sprendiniai. Šiuo metu esame derinimo etape ir konkrečiai pasakyti datos negaliu. Bet iki Gynybos fondo starto tikrai ta opcija visuomenei bus pateikta“, – antradienį žurnalistams sakė G. Skaistė, paklausta, kada bus galima įsigyti gynybos obligacijų.

„Pats Gynybos fondo įstatymas įsigalioja nuo spalio 1 dienos, dabartiniai įstatymai leidžia skolintis ir be Gynybos fondo įstatymo priėmimo. Tačiau konkretus gynybos obligacijų reguliavimas yra susijęs su priimtu paketu“, – teigė ji.

G. Skaistės teigimu, gynybos obligacijos rinkoje pakeis lakštus, nepaisant to, kad liepą pradėtos platinti emisijos palūkanos yra 3,2 proc., o gynybos obligacijų palūkanos negalės viršyti 2 procentų.

Pasak ministrės, politinių diskusijų metu sutarta, kad gynybai valstybė turėtų skolintis pigiau nei skolinasi rinkoje.

„Diskusijų metu politikai išsakė norą, kad visuomenė galėtų prisidėti prie gynybos finansavimo. Vienas iš būdų prisidėti yra paskolinti gynybai pigiau nei Lietuvos valstybė pasiskolintų rinkoje“, – kalbėjo G. Skaistė.

Birželio pabaigoje Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus, įskaitant planus išleisti gynybos obligacijas.

Divizijos pajėgumų plėtrai, pasirengimui priimti Vokietijos brigadą, kariniam mobilumui ir kitiems gynybos stiprinimo tikslams 2025 metais į Gynybos fondą tikimasi gauti 209 mln. eurų, 2026 metais – 325 mln. eurų, 2027 metais – 343 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat steigs specialų fondą, kuriame bus kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galės aukoti.