„Tai nieko nereiškia, tiesiog artėjame prie galutinių sprendimų“, – šnekėjo I. Ruginienė. 

Opoziciniai konservatoriai – jau paskutinė stotelė, kur ministrė svečiavosi. Diskusijos į pabaigą, bet atsakymų dar trūksta.

„Jei didžioji dalis nuspręstų nebekaupti, tai yra antros pensijų pakopos pabaiga“, – kalbėjo Seimo narė (TS-LKD) Gintarė Skaistė.

Iškviesti ir ekspertai įvertinti iš kitos pusės – Lietuvos bankas, „Sodra“, pensijų fondai, bet ir jie šneka panašiai.

„Dabartiniai siūlymai antrą pakopą daro panašią į dar vieną taupymo produktą, negu produktą, skirtą pensijai kaupti“, – nurodė Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

„Pasirenkama populistiškai pamaloninti dabar žmones, nes, pripažįstu, smagu išleisti pinigus, kurie buvo skirti senatvei, dabar“, – tvirtino „GOindex“ pensijų bendrovės valdybos narys Marijus Kalesinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašu, dėl pensijų kaupimo pertvarkos gerai nebus nei vieniems, nei kitiems. „Sodra“ įspėja – net kas liks kaupti papildomai, dosnių pensijų negaus.

„Dėl planuojamų pokyčių matome didžiausią problemą, kad anuitetai brangsta, už tą pačią sumą bus galima įsigyti mažesnį anuitetą“, – šnekėjo „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.

„Akivaizdu, kad reformos rezultatas bus mažesnės pensijos ne tik kas išeis iš kaupimo, bet kas ir lieka kaupti“, – kalbėjo G. Skaistė.

Gintarė Skaistė. P. Peleckio / BNS nuotr.

Pensijų fondai skaičiuoja: leidus sprukti iš antros pakopos, Pensijų anuitetų fondas gali netekti 4 milijardų eurų.

Perkančių pensijų anuitetus sulaukus senatvės jau dabar smarkiai sumažėjo.

„Matome, kad ateina 60 procentų mažiau žmonių įsigyti, tai kyla klausimas – kodėl? Ar tie žmonės sukaupę didesnes sumas, laukia, kad kitais metais būtų atidarytas išėjimo langas?“ – nurodė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja.

Bet ir sukauptų lėšų atsiėmimą vadina ne laisve, o pasitraukimu nuo atsakomybės. Kaip didės pensijos tų, kurie papildomai nekaups – iš ministrės negirdėti.

„Nėra jokios vizijos, kaip padaryti pensijas didesnes ateityje“, – teigė M. Kalesinskas.

Nematome konkrečių pasiūlymų, kurie keltų pakeitimo normą.

Lietuva nepasiveja išsivysčiusių valstybių. Jei papildomai nekaupia, pensininkai šiuo metu gauna vos pusę savo buvusio atlyginimo.

I. Ruginienė sakė, kad reikia naujos ribos. Pensijos turi siekti 60 procentų algos, bet sprendimus kelia jau į kitus metus.

„Aš orientuojuosi į pirmos pakopos pensijos stiprinimą ir didesnį investavimą, nes nepagrįstai per mažai investuojame į tai ir atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio“, – kalbėjo I. Ruginienė.

Tačiau siūlymai pagyventi šiandien, o sulaukus pensijos – jau kaip nors, daliai atrodo neatsakingi. Ypač kai Lietuvos demografija kalba pati už save.

„Nematome konkrečių pasiūlymų, kurie keltų pakeitimo normą“, – aiškino V. Cibas.

„Jeigu bus daugiau žmonių su mažesnėmis pensijomis, tai socialinio draudimo pensijas kažkaip reikės kelti aukštyn, tai sudarys tam tikrą problemą“, – tikino Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ragina paplušėti ir fondus. Neva dabar auksinis laikas įtikinti žmones likti kaupime.

„Pasitraukimas priklausys nuo pačių fondų rezultatų, dabar auksinis laikas įtikinti, kad jie dirbo taip puikiai, kad grąža didelė“, – kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Inga Ruginienė. L. Balandžio / BNS nuotr.

Seimas po pateikimo jau pritarė siūlymui atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo, leisti pasitraukti iš sistemos ir atsiimti dalį sukauptų lėšų arba visą sumą. Kiek tokių žmonių bus – nebeaišku. Ministrė jau išsižada savo prognozių.

I. Ruginienė, paklausta pašnekovo, ar jos prognozė, kad pasitrauks iki 20 procentų – nedaugiau, atsakė: „Čia, žinote, su jumis ir prognozuojame. Palaukit, prognozė, kaip ir ekonominė prognozė, priklauso nuo daugybės aplinkybių.“

Dėl antros pensijų pakopos iki kitos savaitės turi pasisakyti ir mokslininkai. Tada Seimo nariai grįš prie pataisų svarstymo.