Tai bendri kosmoso srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, Žemės stebėjimas, biotechnologijos ir dirbtinio intelekto sprendimai. Taip pat kalbėta, kaip Lietuvos verslas ir mokslas galėtų prisidėti prie „Starlink“ – palydovinio plačiajuosčio ryšio sistemos diegimo Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 

„Šiandien galime džiaugtis, kad Lietuvą renkasi tokio masto užsienio kompanijos. Kartu su E. Musko technologijų įmonės „SpaceX“ atstovais aptarėme svarbiausiu žingsnius, kad jų atėjimo į Lietuvą procesas vyktų kuo sklandžiau. Tai, kad „SpaceX“ nusprendė steigti „Starlink“ įmonę Lietuvoje, daug reiškia visai mūsų kosmoso technologijų ekosistemai, čia inovacijas kuriančiai bendruomenei, šalies tarptautiniam įvaizdžiui bei kasdieniams interneto vartotojams. Esu įsitikinusi, kad toks abipusis bendradarbiavimas paskatins inovacijas, suteiks stimulą kurti pažangias technologijas ir didelės pridėtinės vertės produktus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

Palydovinis interneto ryšys leis Lietuvoje turėti geresnę interneto prieigą atokesnėse vietose, o tai sudarys žmonėms daugiau galimybių kurti verslus visoje šalies teritorijoje. 

Susitikimo metu nuspręsta surengti bendrą Lietuvos kosmoso rinkos dalyvių ir „SpaceX“ komandų susitikimą, kad būtų išsamiau apibrėžtos galimos bendradarbiavimo sritys ir formos. Lietuva turi didelį potencialą vystyti optikos ir optoelektronikos, lazerių, žemės stebėjimo technologijų, palydovų variklių, skirtų manevruoti kosmose, technologijas ir kosminių sistemų programinę įrangą.

Ministrės teigimu, kosmoso sektoriaus augimas ir komercinimas yra viena prioritetinių ministerijos krypčių, o šiuo metu šalyje yra daugiau nei 30 kosmoso tiekimo grandinėse dalyvaujančių įmonių, iš kurių viena vidutiniškai sukuria 0,5 mln. eurų pardavimo pajamų. Realu tikėtis, kad per 5 metus kosmoso kompanijų skaičius Lietuvoje išaugs daugiau nei 2,5 karto ir pasieks apie 80 bendrovių.

Pasaulinė kosmoso sektoriaus vertė pernai siekė 317 mlrd. eurų, ji kasmet paauga apie 6,7 proc. Lietuva šį pavasarį tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, o bendradarbiavimas su EKA sukuria galimybę padidinti valstybės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir suteikia postūmį šalies ateities verslams bei duoda tiesioginės naudos šalies ekonomikai – skaičiuojama, kad EKA programų dalyvių tiesiogiai investuotas 1 euras sukuria ne mažiau kaip 3,5 euro vertės. Projektus pagal EKA programas vykdantis verslas kuria didelę pridėtinę vertę, o preliminarūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvos narystė EKA Lietuvai kasmet atneš 8,4 mln. eurų grąžą.