Atostogauti į Lietuvą sugrįžusius emigrantus šokiruoja kosminės maisto produktų kainos, maži atlyginimai ir lediniai tautiečių veidai gatvėse. Net ir netekę darbo svetur lietuviai nepuoselėja planų sunkmetį išgyventi skurstančioje tėvynėje, rašo Panevėžio dienraštis „Sekundė“.

Į JAV atvažiavo gyventi

„Duok Dieve, kad atsigavusi iš krizės Lietuva gyventų taip, kaip JAV juodžiausio sunkmečio metais“, - linki buvęs panevėžietis Ričardas Baranauskas.

Kelius į svajonių šalį vyrui atvėrė prieš trejus metus laimėta žalioji korta. Buvęs televizijos operatorius gyvena Čikagos priemiestyje ir šeimą išlaiko iš vairuotojo atlyginimo. Ričardas pripažįsta: Lietuvoje turėtas darbas dabar jam atrodo kaip nesibaigiančios ir tik simboliškai apmokamos atostogos. JAV vilkiką R.Baranauskas vairuoja 60-70 valandų per savaitę. Vyras skaičiuoja iš 46-ių valstijų nepervažiavęs tik keturių.

Milžinišką darbo tempą atperka atlygis ir savaitgalio pramogos su šeima.
„Už 900 dolerių nuomoju daugiau nei 100 kv. m būstą, turime dvi naujas mašinas, kurui ir maistui pinigų neskaičiuojame, drabužiai triskart pigesni nei Europos Sąjungoje. Jei taupytume taip, kaip Lietuvoje likę tautiečiai, turėtume penkis kartus daugiau nei dabar. Bet mes į JAV atvažiavome ne užsidirbti, o gyventi“, - pabrėžė R.Baranauskas.

Tėvynė stulbina

Ričardas tvirtina nesantis išimtis - kaip sudurti galą su galu, galvos nesuka turbūt visa Čikagos lietuvių bendruomenė. Pasak jo, netgi nedarbas JAV gyvenantiems emigrantams iš Lietuvos nėra baisus.

„Lietuviai darbštūs ir išradingi, jie visada ieško, kur geriau, ir visada sugalvoja, kaip užsidirbti. Emigrantai JAV neskursta“, - tikino R.Baranauskas.
Buvęs panevėžietis nesuvokia, iš ko lietuviai verčiasi tėvynėje.

„Mama uždirba 900 litų, o už butą sumoka 500 litų. Nežinau, kaip čia būtų įmanoma išgyventi. O iš banko paskolą paėmęs žmogus visiškai pasmerktas. JAV aukštąjį išsilavinimą turinti medicinos seselė per metus uždirba apie 100 tūkst. dolerių. O kokį atlyginimą gauna gydytojas Lietuvoje? Man baisu Panevėžio centre matyti tuščias kavines“, - lygino R.Baranauskas.

Vyras svarsto, kad gal skurdas ir yra ta priežastis, kodėl lietuviai ne tik nesišypso, bet netgi vengia akių kontakto.

Perplauktų valtimi

Vis dėlto Lietuvos ekonominio kilimo metais ne vienas lietuvis susikrovė lagaminus ir iš JAV pardūmė į tėvynę. Ar buvę emigrantai dabar laimingi, Ričardas abejoja.

„Dešimt metų nebuvusiems Lietuvoje emigrantams iš tolo tėvynė atrodė labai graži. Vienas iš grįžusiųjų man prisipažino: jei leistų, valtimi Atlantą perplaukčiau, kad tik į Ameriką galėčiau grįžti“, - pasakojo R.Baranauskas.

Vyras neslepia, kad vis dėlto ir JAV turi savo neigiamų pusių. Iš širdžių prezidentu vadinamo šalies vadovo Barako Obamos rinkėjai ypač tikisi permainų medicinos srityje.

„Visiškai neaišku, už ką išskaičiuojami pinigai sveikatos draudimui. Visą gyvenimą sąžiningai mokėjęs žmogus, atsigulęs į ligoninę, neoperuojamas, kol su draudimo kompanija bus išsiaiškinta, kas už tai mokės. Dauguma emigrantų gyvena neapsidraudę. Didesnė trauma būtų tragedija“, - teigė Ričardas.

Jis skaičiuoja gerokai patuštinęs kišenę po apsilankymo pas lietuvę odontologę - už trijų danties kanalų valymą ir plombavimą paklojęs 600 dolerių.

„Likau labai nepatenkintas kokybe. Kitą kartą eisiu pas ukrainietę, dirbančią be licencijos. Pas ją už plombą 60-70 dolerių sumokėčiau“, - dėstė R.Baranauskas.

Patriotizmas liejasi per kraštus

Kad JAV ir sunkmečiu lieka nenusakomų galimybių šalimi, įsitikino mėnesį Čikagoje pas giminaičius poilsiavęs Raimundas Povilonis. Jis stebisi, kodėl deklaruojama, kad Amerikoje išaugo nedarbo lygis, jei darbo skelbimų pilna ne tik spaudoje, bet ir ant darbuotojų ieškančių kavinių langų.

„Maisto produktai vidutiniškai du kartus pigesni, o lietuvių uždarbis JAV tris kartus didesnis nei Lietuvoje“, - pastebėjo R.Povilonis.

Pasak jo, emigrantai JAV per krizę gyvena taip, kaip lietuviai net vadinamaisiais ekonominio klestėjimo metais negyveno: atostogauja Floridoje, Majamyje, savaitgalius leidžia keliaudami, parduotuvėse neieško pigiausių maisto produktų. R.Povilonio teigimu, neprislėgė netgi būsto kreditai, nes bankai pakluso valdžios reikalavimui sumažinti palūkanas.

Jo nuomone, valstybės dėmesys eiliniam piliečiui yra svarbiausias veiksnys, kodėl emigrantai tampa Amerikos patriotais.

JAV Nepriklausomybės dieną piliečiai vėliavos spalvų skarelėmis papuošė net šunis.

Pasiliko Ispanijoje

Į Ispanijos Andalūzijos regioną prieš devynerius metus su šeima atvykusi Rasa Chochlova pripažįsta jau pajutusi sunkmetį. Vyrui netekus darbo šeimos pajamos sumažėjo daugiau nei 1000 eurų.

„Sustojus statyboms beveik visi vyrai emigrantai liko be darbo. Moterims darbų visą laiką yra. Daug emigrančių dirba daržovių fabrikuose, padavėjomis, barmenėmis“, - vardijo Rasa.

Tačiau, pasak jos, net ir netekus darbo šeima nepaliekama skursti. Praradus pragyvenimo šaltinį pajamas garantuoja valstybė. Už kiekvienus legaliai išdirbtus metus trejetą mėnesių gaunama 800 eurų nedarbo išmoka, vėliau, jei šeima turi nepilnamečių vaikų, iki 22 mėnesių valstybė moka po 400 eurų. Tokia suma šeimos biudžetą papildo nedirbantis Rasos vyras. Ji pati už darbą daržovių fabrike gauna apie 1300-1500 eurų atlygį.

„Už tiek galima pragyventi. Maistui ir benzinui pinigai neskaičiuojami. Turėjome minčių grįžti į Lietuvą, bet matome, kad čia padėtis prastesnė. Ispanijoje atlyginimai didesni, o kainos mažesnės“, - teigė R.Chochlova.

Moteris sako nežinojusi, verkti ar juoktis pamačius, kiek Lietuvoje kainuoja mėsa. Ispanijoje už kilogramą jautienos prašoma 3-4 eurų, kitokios mėsos - apie 2,90 euro, litras pieno kainuoja iki 1,50 euro, duona, batonas - iki 2,96 euro. Vidutinis darbo užmokestis - apie 1200 eurų.

Airija atpigina maistą

„Mane šokas ištiko Lietuvoje nuėjus į parduotuvę. Nesupratau, už ką turiu šitiek mokėti. Kaip išgyventi Lietuvoje uždirbant 800 litų, kai batonas 2 litus kainuoja?“ - stebisi penktus metus Airijoje gyvenanti Danguolė.

Pasak jos, Airijoje už kilogramą bananų užtektų euro, du litrus pieno - 1,5 euro, duoną - 0,50-2 eurų.

Emigrantės teigimu, Airijos vyriausybė pasisako už tai, kad augant nedarbo lygiui būtina mažinti maisto produktų kainas. Sunkmečiu maistas parduotuvėse jau atpigo iki 30 proc. ir dar žadama piginti. Pasak Danguolės, Airijoje nedarbo išmoka per savaitę yra apie 210 eurų.

„Socialinės pašalpos užtenka ir maistui, ir drabužiams pirkti, ir už būsto nuomą sumokėti, ir mašiną išlaikyti“, - tvirtina pašnekovė.

Valymo paslaugas teikiančioje įmonėje dirbanti Danguolė tvirtina apie sugrįžimą į tėvynę bent jau kol kas negalvojanti.

„Šitaip gyvenančiai Lietuvai prisikviesti emigrantus atgal - nerealu“, - įsitikinusi moteris.

Nors Airijoje, kaip ir Lietuvoje, darbdaviai trumpina darbo savaitę ir mažina užmokestį, tačiau apie krizę tiek, kiek Lietuvoje, nediskutuojama. Aptarnavimo sferoje minimalus valandos darbo užmokestis siekia 8,63 euro, statybose - apie 15 aurų.

„Niekas nedejuoja, kad nėra pinigų. Išgyventi galima, tik tenka atsisakyti tolesnės kelionės per atostogas. Taupyti maistui ir drabužiams tikrai nereikia“, - mano Danguolė.
Žilvinas Bieliauskas
Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centro direktorius

Politikų pareiškimai, kad ekonominė krizė - tinkamas metas parsikviesti emigrantus namo, buvo nepagrįsti ir išsakyti nepakankamai realiai įsivaizduojant situaciją.

Socialinės garantijos, kurias Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Skandinavijos ar kitose valstybėse gali gauti emigrantai, yra geresnės nei Lietuvoje. Kitos galimybės, kaip grįžti namo, dažniausiai nelieka nelegaliai dirbusiems, socialinių garantijų neturintiems asmenims. Netgi balandžio pabaigoje, pasaulį purtant ekonominei krizei, Norvegijoje buvo prognozuojama, kad padaugės socialinių imigrantų iš Baltijos šalių, tarp jų - ir Lietuvos.

Neatsitiktinai užsienyje įdarbinančios agentūros užgultos norinčių emigruoti klientų: geriau nei Lietuva ekonomiškai gyvenusios šalys krizę išgyvena lengviau.
Norvegijoje sutikti lietuviai, emigravę pernai, jau prasidėjus krizei, džiaugiasi laiku ištrūkę iš Lietuvos.

Į mūsų centrą per dieną kreipiasi po 5-8 emigrantus iš Airijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Skandinavijos, kitų šalių. Praėjusiais metais informacijos apie Lietuvą ieškodavo tvirtai apsisprendusieji grįžti į tėvynę. Šiemet mūsų klientai pilni abejonių. Atrodo, kad apie padėtį Lietuvoje jie domisi tik todėl, kad patvirtintų savo apsisprendimą negrįžti.
Iš JAV į Lietuvą traukia dažniau pensininkai, jau išsimokėję būsto kreditus ir turintis lėšų senatvę leisti tėvynėje.

Nors JAV nedarbo lygis išaugęs, tačiau ne tose srityse, kur dirba dauguma lietuvių. Mūsų tautiečiai ten jau nebedirba juodų darbų - žolės lietuviai nebepjauna, tai paliekama meksikiečiams.

Faktai
(Europos migracijos tinklo ir Tarptautinės migracijos organizacijos duomenys)

Vien tik oficialiai per šių metų pirmąjį pusmetį iš Lietuvos išvyko 2,5 karto daugiau žmonių nei atvyko.

Nuo sausio iki birželio emigravo 9688 Lietuvos gyventojai. Pernai per tą patį laikotarpį - 7219.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į Lietuvą sugrįžo 2956 emigrantai, pernai tuo pačiu metu - 4626.

2009-aisiais Lietuvoje gyventojų sumažėjo 16 tūkst., iš jų 7,7 tūkst. - dėl migracijos.
Europos Bendrijų statistikos tarnyba „Eurostat“ prognozuoja, kad Lietuvoje gyventojų ir toliau mažės, o 2060 m. pabaigoje šalyje gyvens 822,7 tūkst. žmonių mažiau nei dabar. Tačiau Europos Sąjungoje gyventojų daugės.

Lietuvoje vien oficialiais kanalais migrantų į šalį pervedami pinigai prilygsta valstybės asignavimams socialinei apsaugai, švietimui ar sveikatos apsaugai.