Antradienį Lietuvos banke mokėjimo paslaugų vartotojams pristatomi nauji kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais reikalavimai, skirti sukurti integruotą elektroninių mokėjimų eurais rinką be skirtumų tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų.

„Turime kruopščiai pasirengti mokėjimų naujovėms, ateinančioms su Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) projektu. Įvedus mūsų šalyje eurą 2015-ųjų pradžioje, po metų bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai nebegalėtų iš klientų priimti mokėjimo nurodymų, neatitinkančių SEPA reglamento reikalavimų“, – sako Rūta Rodzko, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė, Lietuvos SEPA koordinavimo komiteto pirmininkė.

Susitikimo metu Lietuvos banko ir Lietuvos SEPA koordinavimo komiteto atstovai pristatys kitų valstybių patirtį pereinant prie SEPA reikalavimų, Lietuvos rinkai aktualius pasikeitimus, paveiksiančius kredito pervedimus ir tiesioginį debetą. Įmonių atstovai, pradėję naujų reikalavimų diegimą, pateiks projekto valdymo rekomendacijas.

2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino reglamentą Nr. 260/2012, kuriuo nustatyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai. Euro zonos valstybių bankams ir kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams reikės pasirengti naujiems reikalavimams iki 2014 m. vasario pradžios. Mokėjimo paslaugų vartotojams taip pat galioja tas pats terminas, nebent valstybė narė nusprendė šiai grupei tam tikrais atvejais suteikti papildomą pereinamąjį laikotarpį iki 2016 m. vasario pradžios. Ne euro zonos valstybėms narėms SEPA reglamento reikalavimai taps privalomi nuo 2016 m. spalio 31 d.

Pasak Rūtos Rodzko, pereinant prie standartizuotų SEPA mokėjimo priemonių – kredito pervedimų ir tiesioginio debeto – keisis elektroninių mokėjimų taisyklės, praktika ir siunčiamų (gaunamų) mokėjimo nurodymų formatai. Mažiausiai pakeitimų daryti reikės fiziniams asmenims ir mažoms įmonėms, kurios mokėjimus atlieka per internetinę bankininkystę. Kitos įmonės, kurios mokėjimus siunčia ir priima paketais, turės peržiūrėti vidaus procesus ir atnaujinti informacines sistemas. Daugiausia pakeitimų laukia tų rinkos dalyvių, kurie numato naudotis tiesioginio debeto paslauga, nes SEPA schema iš esmės skiriasi nuo esamos praktikos.

Iš šalies komercinių bankų, užsienio bankų skyrių, Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos banko atstovų sukurtas SEPA koordinavimo komitetas sprendžia visuomenės informavimo ir techninius perėjimo prie SEPA klausimus.