Naktinė mokesčių reforma palaužė verslo pasitikėjimą šalies valdžia – išaugusi mokesčių našta ir suprastėjusi verslo aplinka verčia emigruoti ne tik gyventojus, bet ir įmones.

Kęstutis Lisauskas: Išlaikyti įmonę Nyderlanduose kainuoja brangiau nei pas mus, tačiau daug dalykų atperka stabilumas.

Išgąsdino naktinė reforma

Nors Vyriausybė jau keičia plokštelę ir nebežada naujų netikėtumų mokesčių sistemoje, verslas ilgai neužmirš kiaulės, kurią ši jam pakišo 2008-ųjų pabaigoje. Tuomet įvykdytos vadinamosios naktinės mokesčių reformos ir vėlesnių teisės aktų pakeitimų rezultatas buvo priešingas nei tikėjosi valdžia – mokesčių 2009 m., palyginti su 2008 m. ar 2007 m., surinkta gerokai mažiau, o pasitikėjimas valstybe smarkiai sumenko.

Statistikos departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, maždaug nuo 2002 m. daugelis verslo sričių skaidrėjo. Tačiau nuo praėjusių metų pradžios, kai įsigaliojo nauja mokesčių sistema, didelė dalis smulkiojo verslo pasuko į šešėlį. Kiti išvyko į užsienį ir nusprendė kurti verslą svečiose šalyse.

"Kai 2008 m. gruodį buvo daroma ta mokesčių reforma, pridaryta daug klaidų. Galima sakyti, kad sąlygos, palankios kontroliuojančiosioms bendrovėms, buvo iš viso panaikintos. Dabar jau beveik viskas yra atkurta. Advokatų kontoros LAWIN teigimu, Lietuva vėl yra trečioje vietoje Europoje pagal patrauklumą kontroliuojančiosioms bendrovėms. Vienintelis likęs kritikuotinas dalykas, tai "Sodros" sistema, įmokų viršutinių ribų nebuvimas. Tačiau verslui, matyt, neramu, kad valdžia gali vėl ką nors iškrėsti. Stabilumas kartais yra svarbiau negu mokesčių dydis", – sakė asociacijos "Investors forum" direktorė Rūta Skyrienė.

Išsikėlė ir persitvarkė

Spaudoje ir interneto puslapiuose nesunku rasti istorijų apie emigravusius ir autoservisą Prancūzijoje ar parduotuvę Didžiojoje Britanijoje atidariusius tautiečius. Tačiau didesnės verslo įmonės taip pat ieško patikimesnių šalių nei Lietuva. Vėl populiarėja išskirtines mokesčių lengvatas siūlančios šalys, dar vadinamos mokesčių rojais, ir užsienyje registruotos kontroliuojančiosios bendrovės.

Bene žinomiausias emigrantas – bendrovė "Akropolis". "Vilniaus prekyba" (VP), Registrų centro duomenimis, paskutinėmis liepos savaitėmis baigė reorganizuoti prekybos ir pramogų centrus Lietuvoje bei užsienyje valdančią bendrovę "Akropolis". Per reorganizaciją sukurta atskira įmonė "Akropolis Group" ir planuojamo statyti naujo prekybos centro įmonė "Geležinio vilko projektas". Pats "Akropolis" tapo įmone "Nikola Mushanov projektas" – ji pavadinta projekto Bulgarijoje vardu.

Visas "Geležinio vilko projekto" akcijas ir 49 proc. "Akropolis Group" akcijų valdo Nyderlandų bendrovė "Akropolis Real Estate", o kontrolinį 51 proc. "Akropolio Group" akcijų paketą – Maltos "Relvit".

Nenorėjo rizikuoti

Pasak "Vilniaus prekybos" direktorės Dianos Dominienės, visa tai buvo padaryta siekiant sumažinti ir išskaidyti riziką, kad paslydus vienai įmonei, nenukentėtų kitos.

"Bendrovių valdymą mes iškėlėme jau seniai, dar prieš krizę. Tuo metu mokesčių bazė Lietuvoje buvo netgi palankesnė nei Nyderlanduose. Be to, ir nemažai lengvatų čia turėjome. Taigi visi šitie dalykai buvo daromi ne dėl mažesnių mokesčių, o diversifikuojant riziką. Norėjome atskirti vieną objektą nuo kito, kuo labiau viską išskaidyti, kad įmonės viena už kitą būtų kuo mažiau atsakingos. Tai, manau, normalus noras – nerizikuoti visu turtu dėl vienos nepasisekusios verslo idėjos", – dienraščiui pasakojo D.Dominienė.

Anot jos, Nyderlandai ir Malta pasirinkti, nes esą pasaulyje populiariausia valdyti nekilnojamąjį turtą per Nyderlanduose registruotas kontroliuojančiąsias bendroves. Be to, išskaidyti riziką, nepalikti viso verslo Lietuvoje, buvo sena "Akropolio" akcininkų pozicija. O netrukus, užslinkus sunkmečiui, paaiškėjo, kad tai buvo teisingas ir toliaregiškas sprendimas.

"Akropoliai" iš Lietuvos niekur nedingo ir nedings. Mes čia toliau mokame mokesčius, atlyginimus darbuotojams. Bet to stabilumo, kurį turime Olandijoje, Lietuvoje nėra. Lietuvoje verslo aplinka dabar jau vėl ne tokia bloga. Bet mes dar ilgai negalėsime lygintis su tokiomis šalimis kaip Nyderlandai, Kipras ar Liuksemburgas. Jos turi ilgą istoriją bei patirtį ir daug investuoja į verslo stabilumą. Dėl to įmonės šiomis šalimis tiki, žino, kad atėję ten bent penkerius metus dirbs tokiomis sąlygomis, kokiomis susitarė. Pas mus į tai dar daug dėmesio nekreipiama, bet tikiuosi, kad pamokas valstybė išmoks", – vylėsi VP direktorė.

Vilioja palanki aplinka

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2008 m. spalio 1 d. lietuvių investicijos Nyderlanduose padidėjo nuo 0 iki 1,8 mlrd. litų.

Nieko keista, mat Nyderlanduose valdymo bendrovėms sudarytos tikrai neprastos sąlygos – daugeliu atvejų įmonių pajamos neapmokestinamos, kai naudos ir pajamų gavėjas nėra toje valstybėje. Kitaip tariant, kol galutinis naudos gavėjas pajamų iš kontroliuojančiosios bendrovės "neištraukia", jam galioja palankiausios mokesčių sąlygos.

Be to, jeigu kontroliuojančioji bendrovė Nyderlanduose vykdo tik valdymo funkciją, o jos veikla nėra susijusi su gamyba ar komercija, taip pat taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas. Tokia situacija Lietuvai labai nenaudinga, nes kontroliuojančioji bendrovė sąnaudas ir pelną gali perskirstyti taip, kad kuo daugiau sąnaudų liktų Lietuvoje ir kuo daugiau pelno – Nyderlanduose.

Dar vienas aiškus pranašumas – sutartys, padedančios išvengti dvigubo apmokestinimo. Lietuva jų turi tik apie 50, o Nyderlanduose jų daugiau nei šimtas. Ketinantiems investuoti Afrikoje, Artimuosiuose ar Tolimuosiuose Rytuose, Nyderlandų jurisdikcija suteiks kur kas daugiau apsaugos ir lengvatų. Tačiau bene svarbiausias dalykas Nyderlanduose, prikaustęs užsieniečių ir lietuvių verslininkų dėmesį, – ekonominis ir politinis stabilumas.

D.Dominienė taip pat gyrė Estiją. Esą ten mokesčių bazė sutvarkyta geriau nei Lietuvoje – mokesčiai mokami ne nuo uždirbamo pelno, o nuo iš verslo išimamų pinigų (dividendų ir kt.) Tačiau ten trūksta verslui taip reikalingų specialistų – teisininkų, mokesčių, apskaitos, audito žinovų.

Seka paskui pinigus

Valdymą iš Lietuvos planuoja iškelti ir bene didžiausia susisiekimo infrastruktūros įmonių grupė šalyje "Tiltra Group". Įmonių grupės pajamos 2009 m. viršijo 1 mlrd. litų, iš kurių 70 proc. buvo gauta Lenkijoje. "Tiltros Group" plėtros vadovas Romas Matiukas yra sakęs, kad, siekiant supaprastinti valdymo procesus, apsispręsta į Lenkiją perkelti ir dalį kontroliuojančiosios bendrovės valdymo funkcijų.

"Nenorėčiau daug komentuoti. Bet šie dalykai tikrai nėra susiję su mokesčiais. Tai daroma dėl verslo", – sakė R.Matiukas.

Iš viso Lietuvoje ir Lenkijoje "Tiltros Group" įmonių grupėje yra 12 kelių ir tiltų statybos įmonių. Grupės įmonėse dirba daugiau kaip 2500 darbuotojų.

Dėl palankesnės mokesčių sistemos ir politinio bei ekonominio stabilumo įmonės valdymą į Didžiąją Britaniją perkelti žada ir informacinių technologijų bendrovė "Forbis"

Pardavė užsieniečiams

Kitų bendrovių valdymas į užsienį buvo iškeltas natūraliai – atėjus investuotojams, integruojantis į tarptautines grupes ar tiesiog pardavus įmones. Tokių pavyzdžių taip pat apstu.

Pavyzdžiui, šių metų birželį Lenkijos vaistų prekybos bendrovė "Polska Grupa Farmaceutyczna" (PGF) už 84,5 mln. litų įsigijo likusias 49,9 proc. Nacionalinės farmacijos grupės, kuri valdo 100 proc. "Limedikos" ir "Gintarinės vaistinės", akcijų. >>>>>Kontrolinius abiejų Lietuvos bendrovių akcijų paketus PGF už maždaug 77,6 mln. litų įsigijo dar 2007 m.

Gegužę JAV mokslinių technologijų verslo milžinui "Thermo Fisher Scientific" parduotas "Fermentas". Šią įmonę valdančios bendrovės "Fermentas International" valdybos pirmininkas Viktoras Butkus aiškino, kad bendrovę nuspręsta parduoti žvelgiant į ateitį: "Tai buvo ne sprendimas parduoti bendrovę, bet sprendimas dėl to, kokia bus "Fermento" ateitis."

Anot jo, įsiliejant į didelę tarptautinę grupę siekiama gauti reikalingų technologijų ir licencijų, kurias mažai bendrovei įsigyti sunku. Be to, pasaulyje ryški bendrovių telkimosi tendencija ir tokios mažos bendrovės kaip "Fermentas" nyksta iš žemėlapio.

Didysis ketvertas

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2009–2010 m. valdymą iš Lietuvos į užsienio valstybes iš viso perkėlė 4 dideli mokesčių mokėtojai. Tačiau įvardyti šių įmonių inspektoriai nesutiko. Žinoma tik, kad visi jie toliau dirba Lietuvoje.

"Praktika rodo, kad valdymą į kitas užsienio valstybes, siekdamos teisėtais būdais mažinti verslo sąnaudas, yra linkusios perkelti didelės įmonės arba įmonių grupės", – sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Mokesčių mokėtojai, perkeldami įmonių valdymą į užsienio valstybes, neprivalo apie tai informuoti VMI, tačiau kai kurios bendrovės tai padaro savanoriškai.

Anot pašnekovės, VMI skiria ypatingą dėmesį įmonių, kurių valdymas perkeltas į kitas valstybes, veiklai, stebi jų finansinius ir mokestinius rodiklius, analizuoja sandorius ir jų kainodarą, atlieka sandorių realumo vertinimą, tarkime, nagrinėja, ar valdymo paslaugos teikiamos iš tiesų, aiškinasi, kokiu tikslu buvo iškeltas valdymas, ar tuo neteisėtai nesiekta mokestinės naudos ir t. t.

Lietuvoje įsteigtos įmonės privalo mokėti pelno mokestį, gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį ir kitus mokesčius, išvardytus Mokesčių administravimo įstatyme. "Faktas, kad įmonių valdymas yra iškeltas į užsienį, neatleidžia jų nuo prievolės mokėti minėtus mokesčius. Kiekvienu atveju įmonės pasirenka skirtingus veiklos modelius, kurie individualiai ir vertinami", – aiškino VMI viršininko pavaduotoja.

Skandalai ir nestabilumas

Mokesčių specialistų teigimu, verslas visada ieško būdų, kaip mokėti mažiau mokesčių. Lietuvoje staiga juos padidinus, daugelis įmonių patyrė šoką. Juolab kad iki 2009 m. verslo aplinka kasmet gerėjo.

Vėliau premjeras Andrius Kubilius pripažino, kad paskubomis priimant įstatymų pataisas, padaryta klaidų ir nemaža dalis jų buvo ištaisyta. Tačiau įvairūs, su verslo aplinka ir mokesčiais susiję teisės aktai yra tobulinami iki šiol. O nuolatiniai pokyčiai verslininkų visai nedžiugina. Esą būtent dėl nestabilios ekonominės padėties šalyje dalis verslininkų nusprendė ieškoti valstybių, kuriose atsibudę ryte rastų tuos pačius įstatymus ir nepasikeitusius mokesčių tarifus.

"Vadinamoji naktinė mokesčių reforma labai pablogino verslo sąlygas. Skausmingiausia tai turbūt buvo kontroliuojančiosioms bendrovėms, nes padidėjo kapitalo apmokestinimas. Prie viso to prisideda ir netikrumas dėl rytojaus – verslas nežino, ko tikėtis, ir bijo", – padėtį komentavo "Ernst&Young" partneris, mokesčių specialistas Kęstutis Lisauskas.

Jo teigimu, šalies įvaizdžiui smūgį sudavė ir skandalai, tarkime "Leo LT" istorija. "Asmenims, neįsigilinusiems į visas šios istorijos detales, privataus akcininko išvarymas galėjo pasiųsti žinią, kad Lietuva yra šalis, kuri negerbia privačių investicijų", – dėstė pašnekovas.

Stabilumo ieško svetur

K.Lisauskas įsitikinęs, kad po minėtų įvykių ne vienas stambesnis verslininkas pradėjo galvoti, ar verta ir saugu investuoti Lietuvoje, ar geriau paieškoti kitos, kad ir brangesnės, bet labiau subrendusios ir stabilesnės šalies.

"Nyderlandai daugelį metų kūrė ir tobulino savo mokesčių sistemą. Tai nėra pati pigiausia šalis. Tikrai ne pigesnė už Lietuvą. Išlaikyti įmonę ten kainuoja brangiau nei pas mus, tačiau daug dalykų atperka stabilumas", – kalbėjo K.Lisauskas.

Anot jo, Nyderlandai nuosekliai laikosi politikos kurti palankias sąlygas verslui, kad šalyje kurtųsi kontroliuojančiosios bendrovės, o kartu rastųsi darbo vietų tiems, kurie jose dirba: teisininkams, buhalteriams, vadybininkams, samdomiems direktoriams ir t. t.

"Lietuva tokia galimybe nepasinaudojo, tiksliau ją prarado – kartu su verslo pasitikėjimu. Taigi minėtos darbo vietos, reikalingos aptarnauti užsienio bendrovėms, dabar yra kitose šalyse. Be to, ir įmonių pinigai verda jau ne Lietuvoje, o kitur. Įsivaizduokite, kiek kainuoja vien metinis tokios bendrovės kaip "Akropolis" aptarnavimas", – konstatavo mokesčių specialistas.

Mokesčių rojus

Šiuo terminu apibūdinamos valstybės, kurios verslui taiko didžiules mokesčių lengvatas ir nuo viso pasaulio paslaptyje laiko didžiąją dalį ten vykdomų finansinių operacijų. To priežastis – neskaidrūs teisės aktai ir reguliavimo mechanizmų trūkumas. Neretai iš mokesčių rojuose registruotų bendrovių nereikalaujama net skelbti balanso ir finansinių rezultatų.

Dešimt trilijonų dolerių – Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis – maždaug tokia suma nusėdusi mokesčių rojumi vadinamose valstybėse, į kurias suteka 50 proc. pasaulio finansų srautų, kuriose tarpsta 4000 bankų, du trečdaliai spekuliacinių fondų ir 2 mln. nelegalių bendrovių.

Vien Jungtinių Valstijų iždo nuostoliai dėl nutekėjimo į mokesčių rojų siekia 100 mlrd. JAV dolerių (262 mlrd. litų), Vokietijos – 20–25 mlrd. eurų (69–86,3 mlrd. litų), Prancūzijos – 15–20 mlrd. eurų (51,7–69 mlrd. litų).

Mokesčių rojuose dažnai plaunami nusikalstamo pasaulio pinigai. Tačiau ten veikia ir žinomos bei gerą reputaciją turinčios finansų grupės. Pavyzdžiui, didžiausias pasaulio bankas "Citigroup" neapmokestinamose teritorijose turi 427 skyrius, "Bank of America" – 311 tokių atstovybių.

Tiesa, užslinkus krizei, pasaulis pradėjo reikalauti skaidrumo. Kai kurios Europos šalys ir JAV jau keičia teisės aktus, kad jose veikiančių, tačiau mokesčių rojuose registruotų ar iš ten valdomų bendrovių galėtų pareikalauti finansinės atskaitomybės.

Mokesčių rojaus teritorijos*

Andora

Angilija

Antigva ir Barbuda

Aruba

Bahamos

Bahreinas

Belizas

Bermudų salos

Didžiosios Britanijos Mergelių salos

Kaimanų salos

Kuko salos

Dominikos Respublika

Gibraltaras

Grenada

Liberija

Lichtenšteinas

Maršalo salos

Monakas

Montseratas

Nauru

Olandijos Antilai

Niujė

Panama

Sent Kitsas ir Nevis

Sent Lusija

Sent Vinsentas ir Grenadinai

Samoa

San Marinas

Terkso ir Kaikoso salos

Vanuatu

*Tarptautinius mokesčių standartus pripažinusios, bet jų nesilaikančios jurisdikcijos.