Vilniaus miesto taryba patvirtino Vyriausybės ir Seimo suplanuotą 2013 metų sostinės biudžetą, kuris, įskaitant visus finansavimo šaltinius – mokesčius (gyventojų pajamų, turto ir kitus), specialiąją tikslinę dotaciją (pavyzdžiui, mokinio krepšelio lėšas), skolintas lėšas, privatizavimo ir kitas pajamas, – sieks 1,377 mlrd. litų. Lyginant su 2012 metais, miesto biudžetas mažėja beveik 149 mln. litų arba apie 10 proc. - praneša Vilniaus savivaldybė.

„Vilniečiai dirbdami sumoka apie 40 proc. visoje šalyje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, tačiau miestui Vyriausybė ir Seimas skyrė itin mažą šio mokesčio dalį, likusi surinktų lėšų dalis patenka į šalies biudžetą ir perskirstoma kitoms savivaldybėms. Palyginimui, sostinė į valstybės iždą sumoka per 505 mln. litų, o miestui lieka tik apie 366 mln. litų. Pavyzdžiui, Kauno indėlis į valstybės iždą yra apie 20 mln. litų, Klaipėdos – 23,1 mln. litų“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Vienas iš svarbiausių miesto biudžeto pajamų šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis. Tačiau šio mokesčio dalis tenkanti Vilniui Vyriausybės ir Seimo sprendimais vis dar išlieka artima 2001 metų lygiui ir siekia 366,1 mln. litų (2001 metais buvo surinkta 347,7 mln. litų GPM, 2013 metais planuojama – 366,1 mln. litų).

Be to, sostinės savivaldybė 2013 metais planuoja skolintis mažiau nei praeitais metais – apie 64 mln. litų. Miestas skolinsis išskirtinai senoms skoloms grąžinti (36,4 mln. litų) ir projektams, remiamiems Europos Sąjungos ar kitų tarptautinių fondų, bendrai finansuoti (28,1 mln. litų).

Vilniaus savivaldybė 2013 metais ketina grąžinti 94,8 mln. litų skolų. Daugiausia skolinamasi Miesto ūkio ir transporto paslaugoms užtikrinti.

Sostinės biudžete numatoma apie 11 proc. mažiau išlaidų nei 2012 metais. Dėl Seimo ir Vyriausybės sprendimais skiriamo nepakankamo miesto finansavimo, taip pat valstybės institucijų tvirtinamų netinkamų prognozių miesto biudžetui, sostinės skola siekia apie 1 mlrd. litų.

Savivaldybė savo ruožtu optimizuoja įmonių ir įstaigų veiklą, savo struktūrą taip įvesdama papildomas taupymo priemones, perfinansuoja skolas (pavyzdžiui, perfinansavus dalį skolų per 5 metus bus sutaupyta 11 mln. litų). Pagrindiniai sutaupymai dėl savivaldybės administracijos ir įmonių veiklos optimizavimo ir sujungimo, viešųjų pirkimų procedūrų gerinimo ir kitų priemonių per 2012 metus siekia apie 45 mln. litų.

Vilnius toliau išlieka vienu iš Lietuvos miestų, kurio biudžete Vyriausybės ir Seimo sprendimais vienam gyventojui tenka mažiausiai gyventojų pajamų mokesčio. Padalinus miestui biudžeto įstatymu numatytą gyventojų pajamų mokesčio sumą iš gyventojų skaičiaus, vienam gyventojui Vilniaus biudžete tenka 663,3 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Tuo tarpu kauniečiui tenka 947,2 Lt, Klaipėdos gyventojui – 810,7 Lt, Šiaulių – 731,5 Lt, Panevėžio – 671,5 Lt. Net ir mažesniuose šalies miestuose vienam gyventojui tenka iki 45 proc. daugiau GPM nei vilniečiams – pavyzdžiui, Birštono savivaldybėje 961,7 Lt, Visagino – 808,9 Lt.

Vilnius ilgą laiką Vyriausybės ir Seimo sprendimais buvo miestas-donoras, dėl ko sostinės skola per 2007–2011 m. padidėjo 500 mln. Lt, o vien dėl konstituciškai nepagrįstai priskirtos funkcijos miestui – lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo vykdymo savivaldybė patyrė 257 mln. Lt nuostolių. Šiuo metu, Vyriausybės ir Seimo sprendimais tik apie 40 proc. surenkamo GPM lieka Vilniaus biudžete, apie 60 proc. – perskirstoma kitiems miestams ir Valstybės biudžetui, o tuo tarpu beveik visoms kitoms savivaldybėms paliekama 100 proc. mokesčio.