„Dovanas valstybė mėgsta, nes valstybei reikia surinkti mokesčius, ir jeigu žmogus gavo dovanų, ji laiko, kad žmogus gavo turto, kurio gavimui jis neįdėjo pastangų. Valstybė sako – pasidalink su manimi“, – kalbėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.

O dalybos vyksta taip: nuo brangių dovanų gyventojams reikia sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Laisvai dovanas priimti ir mokesčių nemokėti galima tik tuomet, jeigu dovana gauta iš artimiausių giminaičių.

„Artimi giminaičiai – tėtis, mama, brolis, sesė, vyras, žmona, anūkas, senelis“, – vardijo VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

„Tetos, dėdės – ne“, – pridūrė D. Čibirienė.

Dėdės, tetos ir kiti tolimesni giminaičiai ar bičiuliai gali dovanoti iki 2,5 tūkst. eurų per metus. Šią sumą viršijanti dalis apmokestinama taikant 15 proc. tarifą.

„Dovanos, kurios gautos ne pinigais, vadinamos natūrinėmis – jas visas reikia deklaruoti. Jeigu tau suteikė paslaugą, pavyzdžiui, pastatė namą, tai yra dovana – turite ją deklaruoti“, – teigė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

Praktinė situacija gyvenime: vyras savo žmonai padovanojo kelionę, kurios vertė 3 tūkst. eurų. Sutuoktiniai laikomi artimaisiais, jų dovanos nėra apmokestinamos, deklaruoti nereikia, bet visiškai kitaip būtų, jeigu kelionė dovanojama porai dar nesusituokus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš mokesčių pusės sugyventiniai nėra giminės, ir jų santykiai vertinami kaip tarp svetimų asmenų“, – paaiškino D. Čibirienė.

Pagal galiojančią tvarką net sužadėtuvių dovana, pavyzdžiui, 10 tūkst. eurų vertės žiedas ar automobilis, turi būti deklaruojama. Taigi iš 10 tūkst. bus atimti 2,5 tūkst.

„Automatiškai deklaracijoje nuo 7,5 tūkst. eurų bus paskaičiuotas 15 proc. GPM, kurį turės sumokėti į biudžetą“, – sakė D. Čibirienė.

Pareiga tenka apdovanotam asmeniui. Nuostata taikoma visų formų dovanoms – piniginėms, gautoms natūra, pervestoms per kredito įstaigą ar gautoms grynaisiais.

„Patarimas: arba sužadėtuvių dovanos turi būti nebrangios, arba greičiau susituokite“, – patarė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė.

„Tai yra normali pasaulinė praktika, Lietuva nėra išimtis – visose šalyse dovanos apmokestinamos“, – pridūrė ji.

Nuostata galioja net nepilnamečiams.

„Taip, įstatymas nenumato išimčių“, – patvirtino M. Endrijaitis.

Tokiu atveju vaiko vardu turi būti užpildyta ir pateikta deklaracija, pasirašyta jo įstatyminio atstovo.

Kas laukia tų, kurie dovanomis su valstybe dalintis nežada?

„Jeigu dovanų vertė yra didelė ir jos nebuvo pateiktos pajamų deklaracijoje, o mokesčių administratorius tokius atvejus nustato, tokiu atveju paskaičiuojamas papildomas mokestis, kuris turėjo būti sumokėtas. Jei mokestis sumokėtas pavėluotai, skaičiuojami delspinigiai“, – paaiškino VMI viršininko pavaduotojas.

Dovanas ne iš artimųjų iki šiol deklaravo tik nedidelė dalis – naujausiais duomenimis, tik 4,5 tūkstančio gyventojų. Artimųjų dovanos deklaruojamos aktyviau – tai padarė apie 13 tūkstančių gyventojų.

Buhalterių asociacija sako, kad visgi, garsiai nesigiriant apie brangius žiedus ar prabangius namus, VMI vargu ar sužinos, tačiau apie brangius pirkinius parduotuvėse ar prabangias keliones gali sužinoti nesunkiai. Taip pat buhalteriai pataria ir artimųjų dovanas deklaruoti, net jei prievolės nėra.

„Tiesiog jūs pasakysite Mokesčių inspekcijai, kad turite tiek pajamų ir jos yra legalios“, – patarė D. Čibirienė.

Naujausiais duomenimis, pajamų deklaracijas už 2024 metus jau yra pateikę 872 tūkst. gyventojų.