- Remigijus Bielinskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Azartiniai lošimai šalyje yra masinis laisvalaikio leidimo būdas, tačiau šalyje nėra didelių problemų dėl neatsakingo lošimo, parodė antrą kartą Lietuvoje Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos užsakymu mokslininkų atliktas tęstinis tyrimas.
2017–2022 metais tyrimą atlikę Mykolo Romerio universiteto tyrėjai teigia, kad objektyvūs duomenys paneigia viešojoje erdvėje gajų mitą, kad Lietuvoje gausu problemų dėl neatsakingo lošimo.
„Higienos instituto duomenimis, 2020 metais priklausomybė nuo azarto buvo diagnozuota 25 pacientams, kai 2017-aisiais tokių buvo 53“, – trečiadienį pristatydamas tyrimą sakė profesorius Gediminas Navaitis.
„Objektyvūs rezultatai sumažina demagogijos lygį, kad Lietuvoje yra daug problemų dėl neatsakingo lošimo“, – pridūrė jis.
Pasak G. Navaičio, tik 0,6 proc. apklaustųjų galėtų būti priskirtini prie turinčių priklausomybę lošėjų – tai daugiausia 30–39 amžiaus nesusituokę aukštesnes pajamas gaunantys vyrai.
Anot tyrėjų, absoliuti dauguma respondentų lošimuose dalyvavo atsakingai: jiems nebūdingas grįžimas atsilošti prarastų pinigų, jie neplanavo lošti, nesiskolino pinigų, lošdami nebandė sumokėti skolų.
Tyrimą atlikusių mokslininkų teigimu, per penkerius metus lošimų tendencijos išliko tokios pat: vyrai lošimams skiria daugiau laiko ir pinigų nei moterys, loterijos bilietus dažniau pirko žemesnio išsilavinimo respondentai, tuo metu turintieji universitetinį išsilavinimą rinkosi kitas lošimų rūšis.
Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, daugėja lošiančiųjų internete.
„Apibendrinant lošimų paslaugų paplitimo duomenimis, pastebėta, kad nuo 2017 iki 2022 metų mažėjo lošiančiųjų skaičius, bet augo jų lošimams išleidžiamos sumos. Populiariausiu lošimo būdu išlieka loterijos, tuo metu antžeminiuose lošimuose dalyvauja nedaug lošėjų taip pat daugėja lošiančiųjų internete“, – sakė G. Navaitis.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad aktyviausi lošėjai internete yra studentai ir moksleiviai, kurių skaičius nuo 2017 metų išaugo du kartus. Internete beveik keturis kartus dažniau lošė vyrai nei moterys.
Pasak mokslininkų, trys ketvirtadaliai apklaustųjų mano, jog žmonės turi teisę lošti, jei jie to nori, tuo pačiu du trečdaliai respondentų pritarė nuomonei, kad yra per daug galimybių lošti ir lošimai neturėtų būti skatinami.
2022 metų balandžio duomenimis, Lietuvoje yra 10,4 tūkst. gyventojų, savanoriškai apsiriboję galimybę lošti.
Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, pernai Lietuvos lošimų rinkos bendrosios pajamos išaugo 31,6 proc. iki 136,2 mln. eurų, o bendras šio verslo bendrovių grynasis pelnas siekė 40,1 mln. eurų ir buvo 2 kartus didesnis nei 2020 metais (20 mln. eurų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...