Mokslinis žvilgsnis į Baltijos jūros ekonomiką

Baltijos jūros veiklos analizė

Tą patvirtina ir jos anglų kalba gegužės 16-18 d. surengta aukščiausio lygio tarptautinė mokslinė konferencija „Baltijos jūra - vartai ar akligatvis?“ („The Baltic Sea - gateway or cul de sac?“). Konferencijos pabaigoje surengta ekskursija laivu po Klaipėdos uostą.

Konferencija rengta kartu su Normandijos Le Havro univesitetu. Ją rėmė Prancūzijos organizacija „Sefacil Fundation“, Lietuvos jūrinės organizacijos. Konferencija buvo vienas iš svarbių Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos renginių minint jos 70-metį.

Joje per 30 pranešimų skaitė lektoriai iš 9 šalių. Baltijos jūros laivybos ir uostų verslas įvairiais spektrais analizuotas 7 atskirose teminėse sekcijose, pavadintose „Baltijos jūra ir jūrų transportas“, „Laivyba ir uostai“, „Logistika ir naujos technologijos“, „Geopolitinių problemų fonas“, „Alternatyvūs keliai“, „Aplinkosaugos perspektyvos“, „Baltijos jūros transporto ateitis“. 

Nuo nuolaužos iki burlaivių

Dalyvavau vienoje iš sekcijų, kur didžiausią dalį pranešimų pristatė Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos ir Klaipėdos universiteto lektoriai.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto daktaras Klaidas Perminas įdomiai išdėliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Melnragės paplūdimyje rastos didelės laivo nuolaužos, kuri dabar saugoma Lietuvos jūrų muziejuje istoriją.

Atskleistas vaizdas apie laivų avarijas prie Klaipėdos uosto vartų, po to, kai 1860 m. prie Melnragės sudužo laivas „Anna Luiza“. Vien 19 a. prie Melnragės sudužo 5 laivai, dar vienas XX a. pradžioje.

Kurio laivo liekanos galėjo būti išmestos į krantą? Tą stengtasi nustatyti atlikus dendrologinius medienos tyrimus. Požymiai rodo, kad laivo ąžuolo medžiaga iš Gdansko. Medžiai kirsti apie 1838/1839 metus. Žinoma, kad nuo 1842 iki 1899 m. Klaipėdoje būta per 30 didelių burinių laivų. Dendrologinis tyrimas padėjo atskleisti ir 19 a. Klaipėdos uosto prekybos ryšiai, pagrinde su Anglijos uostais.

Kaip prisitaiko „Z karta“?

Išsamus, įdomus ir daug diskusijų sulaukė buvo Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus, profesoriaus Viktoro Senčilos pranešimas apie naują jaunų jūrininkų, vadinamąją „Z kartą“. Ja laikomi gimusieji po 1990 metų.

Jie užaugo ir auga prie naujųjų technologijų ir interneto. Labai gerai orientuojasi naujosiose technologijose. Jos pakeitė netgi jaunų žmonių bendravimą. Tas pastebima ir pačioje mokykloje. Bet ta karta nebesigilina į klasikines vertybes.

Kaip „Z karta“ adaptuosis laivuose, kur yra tam tikra vyresnės kartos hierarchija. Ar surandamas supratimas tarp laivų senbuvių ir naujokų?

2017 m. atlikti tyrimai, apklausti studentai, laivybos kompanijų atstovai (ekspertai). Nustatyta, kad laivuose labiausiai vertinami profesiniai įgūdžiai, atsakomybė, darbštumas, komandinis darbas, patikimumas. Bendra išvada - „Z karta“ pakankamai gerai prisitaiko dirbti laivuose.

Diskusijoje užsienio šalių atstovams užkliuvo, kas ta hierarchija laivuose?  V.Senčilai teko aiškinti, kad hierarchija laivuose suprantama kaip pareigybinė sistema.

Jūrininkų vertė Latvijoje

Originalus Latvijos jūrų administracijos atstovo Roberto Gailičio ir jūrininkų rengimo centro „Novikontas“ atstovo Aleksejaus Bogdaneco bendras diskusinės formos užsienio laivuose dirbančių Latvijos jūrininkų reikšmės šiai šaliai pristatymas.

Latvijoje yra 13 tūkst. jūrininkų. Iš jų apie 22 proc. laivavedžiai, 26 proc. inžinerinis personalas. Jūrininkai ir jūreiviai sudaro 1,4 proc. Latvijos darbo rinkos. Latvijos jūrininkai dažniausiai dirba užsienio šalių vėliavos laivuose, nes jų vėliavos laivynas mažas kaip ir Lietuvoje.

Buvo atlikti tyrimai siekiant nustatyti Latvijos jūrininkų vertę Latvijos ekonomikai. Jūrininkai Latvijoje sukuria 1,1 proc. šios šalies BVP.  Daug tai ar mažai? Toks klausimas latviams buvo užduotas. Jie mano, kad ypač svarbu, jog Latvijoje yra jūrininkų, kurie uždirba pinigus užsienio kompanijose ir parveža juos į savo šalį.

Jūrininkai yra laikomi didesnes pajams gaunančiais žmonėmis. Jūrų kapitono mėnesio pajamos siekia 8,6 tūkst. eurų, jo padėjėjų - nuo 3,2 iki 6,7 tūkst. eurų. Laivo vyriausiojo  mechaniko pajamos siekia apie 8,2 tūkst. eurų, jo padėjėjų nuo 3,7 iki 6,7 tūkst. eurų. Latvijos jūreivių vidutinės pajamos siekia apie 1,6 tūkst. eurų.