Muziejui – saugyklos, senamiesčiui – aikštė

Senamiesčio širdyje, Didžiojoje Vandens gatvėje, iškils naujas Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklų pastatas. Šalia jo – aikštė: atsiras nauja erdvė.

Muziejaus išplėtimo bei kvartalo aplink jį sutvarkymo projektui, kurio pagrindu bus keičiamas detalusis planas ir rengiamas techninis projektas, buvo skelbtas architektūrinis konkursas. Daugiausiai balų surinko klaipėdiečių architektų M. Ramanauskienės, M. Keturakytės ir S. Druskio pateiktas darbas.

Sudėtinga teritorija

Konkursui laiku buvo pateikti šeši darbai. Juos recenzavusi architektė Laima Šliogerienė sakė, jog autoriams teko sunki užduotis: senamiestis – „sudėtinga teritorija“ ir suprojektuoti naują pastatą taip, kad jis nesuardytų unikalaus kvartalo, nelengva.

Užsakovai pageidavo, kad projektuojamo 600 kv. m pastato architektūrinė idėja atitiktų paskirties funkciją, o pati architektūra būtų šiuolaikiška ir moderni, bet integruota į senamiesčio urbanistinę struktūrą. Pastate privalu skirti vietos saugykloms, kur būtų saugomi archeologijos, etnografijos, raštijos, periodikos, tapybos eksponatai, turi būti skaitykla, darbo kabinetas, svečių kambarys bei pagalbinės patalpos.

Be to, darbų autoriai turėjo parengti viso kvartalo tarp Daržų, Aukštosios, Vežėjų ir Didžiosios Vandens gatvių viziją bei įvertinę kvartalo viešąją erdvę, uždarų ir pereinamų kiemų, skersgatvių sistemą sukurti gyvenimo, poilsio, švenčių ir kultūros renginių kvartalo viduje koncepciją bei numatyti jungtį su uždaru Parodų rūmų kiemu.

Laimėjo erdvė

„Nekonfliktišku“ įvardinto pastato apdailai siūlomi medis, stiklas, metalas, įdomiai sugalvotas pastato apšvietimas.

Cokoliniame aukšte projektuojamos visos saugyklos, pakelto tūrio pirmajame aukšte skaitykla, darbo kabinetai, antrajame – patalpos svečiams. Projekte numatytas ir uždaras kiemelis, kur būtų statomi tik tarnybiai automobiliai.

Didysis kiemas projektuojamas taip, kad galėtų tapti centrine kvartalo aikšte, kurioje užtektų vietos dideliems renginiams. Sprendžiama ir viso kvartalo renovacija, kiekviename kiemelyje numatant atskiras funkcijas: čia galėtų vykti parodos, būti rengiamos instaliacijos, spektakliai po atviru dangumi. Numatyta jungtis su Parodų rūmais nuardant dalį priestato, tačiau išsaugant istorinį užstatymą.

Recenzentė L. Šliogerienė bei komisijos sprendimą paskelbęs architektas Saulius Manomaitis pabrėžė, jog būtent šiame projekte pasiūlytas pastatas neužgožia aplink esančių vertingų pastatų.

Reikia pinigų

„Muziejaus išplėtimas – tiesiog išsigelbėjimas mums“, - po konkurso sakė J. Genys. Atsirastų galimybė išsikelti iš „nepatogaus“, muziejaus saugykloms netinkamo pastato Liepų gatvėje. Juolab kad reikia ir papildomų paslaugų: reikia skaityklų fonduose, reikia į muziejų ateinantiems žmonėms patalpų, kuriose jie galėtų dirbti su eksponatais.

Naujajame 600 kv. m pastate ketinamos įrengti patalpos būtų ypatingos. Tokias šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias saugyklas turi Vilniaus dailės muziejus. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus būtų antras Lietuvoje.

Komentuodamas komisijos sprendimą J. Genys sakė, jog „pirmos vietos laimėtojai padarė tai, ko reikia“. Muziejaus direktorius pasidžiaugė ne tik tuo, kad suprojektuotos patalpos būsiančios patogios ir funkcionalios, bet ir tuo, kad senamiesčio vidury esantis apleistas sklypas taps patrauklia vieta.

Kol kas neaišku, kiek kainuos projekto realizavimas (preliminariais skaičiavimais, 1,5 – 2 mln. Lt), ir dar neaiškiau, kas duos pinigų. Tikimasi, kad dalį pinigų duotų miestas, kitą dalį galbūt pavyktų „pritraukti“ iš muziejų modernizavimo programos. Pastarąją Vyriausybė jau parengė, manoma, kad ji bus vasarą patvirtinta, tada bus kreipiamasi dėl lėšų skyrimo.