„Manau, kad apie poveikį ekonomikai neverta per daug kalbėti, nors tai turbūt daugeliui gyventojų būtų viena papildoma atostogų diena. Vienaip ar kitaip didžioji dalis dirbančių asmenų planuoja pasiskiepyti, ir jie pasiskiepys. (...) Didžioji dalis aiškiai supranta, kad tokiu būdu jie gali apsisaugoti tiek asmeniškai, tiek padėti visuomenei išsilaisvinti iš pandemijos ir karantino“, – Eltai sakė jis.

N. Mačiulio teigimu, papildomas laisvadienis vargiai taptų paskata nenorintiems skiepytis žmonėms galiausiai pasiryžti vakcinuotis.

„Esminis klausimas turbūt yra, ar tokio pobūdžio paskata būtų pakankama, kad labiausiai skeptiškai skiepų atžvilgiu nusiteikusi visuomenės dalis persigalvotų ir dėl vienos papildomos laisvos nuo darbo dienos sutiktų skiepytis.

Galbūt reikėtų kitais būdais padėti gyventojams suprasti, kad skiepydamiesi nuo šios pavojingos ligos jie gali padėti sau ir kitiems.

Turbūt kiekvienas sau galime atsakyti, kad kažin, ar tie didieji skeptikai, kurie bijo skiepų, kurie nemano, kad jie yra naudingi, kurie galvoja, kad šalutiniai efektai yra pernelyg dideli ir žalingi, ar jiems vienas papildomas laisvadienis per metus galėtų padėti apsispręsti šiuo klausimu. Tai nebūtų kritinis veiksnys, kuris galėtų pakeisti tos visuomenės dalies nuomonę“, – akcentavo jis.

Anot ekonomisto, tokios mažos finansinės dovanos yra pernelyg mažą reikšmę turintis veiksnys visuomenės nuomonei keisti.

„Galbūt reikėtų kitais būdais padėti gyventojams suprasti, kad skiepydamiesi nuo šios pavojingos ligos jie gali padėti sau ir kitiems. Bet tokios mažos finansinės dovanos kažin, ar gali būti lemiamas veiksnys“, – akcentavo jis.

Negana to, N. Mačiulis pažymėjo, kad „skiepadieniai“ niekaip nepaveiktų pensinio amžiaus visuomenės dalies, kurioje itin daug abejojančių skiepų saugumu ir veiksmingumu.

„Turbūt reikia pripažinti, kad daug skeptiškai nusiteikusių yra ir tarp vyresnio, jau nedarbingo amžiaus asmenų, kuriems „skiepadienis“ visiškai jokios įtakos nedarytų ir nepadėtų apsispręsti. O tai ir yra jautriausia visuomenės dalis, kuri turi daugiausia baimių, klaidinamos informacijos ir dėl tos baimės nepriima sprendimo skiepytis“, – sakė jis.

ELTA primena, kad „valstiečiai“ siūlo įteisinti vieną laisvadienį skiepo dieną ar per tris paras po jo.

Pagal siūlomą projektą, „darbdavys, darbuotojo prašymu, per tris paras po skiepo nuo užkrečiamosios pandemiją sukėlusios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ar karantinas, privalo suteikti darbuotojui vieną laisvą dieną, sumokėdamas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį“.

Pasak „valstiečių“, vadinamasis „skiepadienis“ priklausytų visiems pasiskiepijusiems, nepaisant to, kokią vakciną gavo ir ar pasireiškė kokių nors šalutinių poveikių.

Vienas projekto iniciatorių parlamentaras Tomas Tomilinas sako, kad tai būtų kartu ir motyvacijos priemonė, ir padėka visiems, sutinkantiems skiepytis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertino Seimo „valstiečių“ siūlymą įteisinti „skiepadienius“. Jos nuomone, toks siūlymas perteklinis.