Lietuvos banko skaičiuojam pasikartojančių sandorių indekso  duomenimis, Kaune ir kituose mažesniuose miestuose būstas per metus brango maždaug penktadaliu, o Vilniuje – 19 proc. Pasak „Swedbank“ ekonomisto, labiausiai kainų augimas susijęs su pasiūlos trūkumu.

„2021 metais kainų šuolį lėmė pasiūlos trūkumas, pastatyta butų Vilniuje buvo mažiausiai per pastaruosius penkerius metus ir pastatyta mažiau nei įvyko sandorių“, – žurnalistams sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, nuomos pajamingumo indeksas rodo, kad nuoma tampa santykinai patrauklesnė nei įsigijimas, nes būstas brangsta sparčiau nei didėja nuomos kaina.

„Kol kas nepaisant spartaus būsto kainų šuolio, dėl sumažėjusių būsto paskolų palūkanų, dėl sparčiai augusių atlyginimų, būsto įperkamumo indeksas rodo, kad įperkamumas nesumažėjo, bet mes prognozuojame, kad jis mažės. Kainų šuolis, tikėtina, pajamų augimas jo nepasiveja ir kai kurių gyventojų, bent mažesnes pajamas gaunančių, įperkamumas būsto sumažės“, – kalbėjo jis.

Vis dėl to jis teigia, kad būsto rinkoje nėra tokio perkaitimo, koks buvo 2007 metais. N. Mačiulis sako, kad žiūrint į ateitį, matoma vis mažiau priežasčių tokiam sparčiam kainų kilimui, koks buvo praėjusiais metais ir vienaženklis augimas arba kainų sulėtėjimas iki stagnacijos būtų „normalesnė“ tendencija.

„Būsto rinka nėra labai perkaitusi, bet tikrai yra vis mažiau priežasčių tokiam sparčiam kainų kilimui ir padidėjus pasiūlai būtų galima matyti daug sveikesnę būsto rinką, kur derybinė galia sugrįžtų į pirkėjų rankas ir nebūtų perkami būstai iš brėžinių ar net kai nėra brėžinių, statybų leidimų“, – sakė N. Mačiulis.