„Pastaruosius dvejus metus Lietuvoje buvo stebima teigiama grynoji imigracija, o pernai atvykstančiųjų, kurių dauguma buvo iš emigracijos grįžtantys lietuviai, buvo 20 tūkst. daugiau nei iš Lietuvos išvykstančiųjų. Tačiau visuomenės senėjimo ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo problema niekur nedingo, o itin žemo pastarųjų dešimtmečių gimstamumo pasekmes pradėsime jausti dar tik ateityje“, – komentare sako N. Mačiulis.

„Lietuva vis dar labai atsargiai žiūri į imigraciją ir yra nustačiusi griežtus reikalavimus ir kvotas atvykstantiems į šalį. Pavyzdžiui, šiemet leidus įdarbinti 32 tūkst. užsieniečių, tai gali atrodyti kaip didelė imigracija. Tačiau verta pastebėti, kad vien balandį Lietuvos įmonės užregistravo 40 tūkst. laisvų darbo vietų, daugelio kurių blėstančios vietinių bedarbių gretos nenori ir negali užimti“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Jis nurodo, kad mažiau nei 6 proc. Lietuvos gyventojų yra gimę ne Lietuvoje. Tuo metu kas antras Liuksemburgo bei kas šeštas Švedijos, Norvegijos ar Estijos gyventojas yra gimęs užsienyje.

„Nors daug kam toks Lietuvos išskirtinumas ir uždarumas gali atrodyti kaip privalumas, nekeičiant šio požiūrio susidursime su ekonominėmis pasekmėmis – darbuotojų trūkumu, lėtesniu nacionalinių pajamų augimu, mažesnėmis galimybėmis didinti socialinę apsaugą ir viešųjų paslaugų prieinamumą bei jų kokybę“, – tikina N. Mačiulis.

Kaip nurodo ekonomistas, IMD Pasaulio talentų reitinge, rodančiame šalies galimybę ugdyti ir pritraukti talentus bei stiprinti konkurencingumą, Lietuva yra 27 vietoje tarp 63 vertintų šalių ir lieka priešpaskutinėje vietoje iš Baltijos ir Šiaurės šalių.