Šiuo metu tiek benzinas, tiek dyzelinas kainuoja apie 1,80 Eur, tačiau, kad ir kiek kuro kainos pakiltų, žmonės automobilių į dviračius nekeičia.

„Tikėkimės, kad jos daugiau nedidės, nes važinėti vis tiek reikia“, – sakė degalinėje kalbinta moteris.

„Jeigu brangus kuras mums duoda tiek laisvės, tai tebunie ir 3 eurai. Gyvenkime laisvai“, – kalbėjo jaunas vairuotojas.

„Vis tiek teks važiuoti, bet jau būtų sunkiau, jeigu kaina pakiltų virš 2 eurų. Tada tektų pagalvoti, kur važiuoti. Jau dabar su vaikais nuvažiuoti prie Baltijos jūros daug kainuoja“, – guodėsi moteris.

Tikėtina, kad jau rudenį kuro kainos bus gerokai mažesnės.

Degalų kainos po truputį mažėja jau šešias savaites iš eilės. Ekonomistai prognozuoja, kad jos turėtų mažėti ir toliau.

„Dabar jau matome, kad paklausai atslūgus, atsiradus stagnacijos, gal net recesijos ženklams, pradeda mažėti tiek naftos kainos, tiek perdirbimo kainos. Dėl šios priežasties tikėtina, kad jau rudenį kuro kainos bus gerokai mažesnės“, – komentavo ekonomistas Nerijus Mačiulis

Tačiau kiti kainas stebintys ekspertai įsitikinę, kad užtektų vienos aštresnės situacijos pasaulyje ir kainos vėl šoktų į viršų.

„Naujos sankcijos, kitos aplinkybės iškart atsilieptų švieslentėse“, – kalbėjo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.

Beje, kaimyninėje Lenkijoje degalai maždaug 20 euro centų pigesni.

„Lenkija taiko mažesnius mokesčius, todėl degalų kaina pas juos yra šiek tiek mažesnė, bet tokiu būdu didinamas biudžeto deficitas ir sukuriamos neteisingos paskatos. Kaina yra geriausias signalas gyventojams – jeigu ji kyla, kažkokio produkto vartojama mažiau, jeigu to signalo nėra, tai vartojimas išlieka toks pat ir tai yra netiesioginė parama Rusijai“, – aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kainos nemažai skiriasi ir Lietuvoje. Vienur dyzelinas kainuoja 1,74 Eur, kitur – beveik 1,90 Eur.

„Tiesiog maržos klausimas. Vieni uždeda 5 ct., kiti uždeda 5 proc., o dar kiti deda 15 proc. Šiuo atžvilgiu tas kainų skirtumas ir susidėlioja“, – sakė A. Vizickas.

Šiuo metu barelis naftos kainuoja apie 100 JAV dolerių. Tiek nafta kainavo ir prieš aštuonerius metus, tačiau tuomet litras dyzelino Lietuvoje kainavo 0,60 euro mažiau. Prieš devynerius metus nafta kainavo dar daugiau – maždaug 130 JAV dolerių už barelį, bet ir tada kuras buvo gerokai pigesnis nei dabar. Ekonomistai sako, kad to pagrindinė priežastis – euro nuvertėjimas dolerio atžvilgiu.

„Kai mes žiūrime, kokia buvo naftos kaina prieš dešimtmetį, matome, kad buvo 100 dolerių už barelį, bet tuomet tai kainavo 80 eurų, nes euras dolerio atžvilgiu buvo gerokai brangesnis. Dabar tas 100 dolerių už barelį yra 100 eurų už barelį ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios mums penktadaliu pabrango nafta“, – aiškino N. Mačiulis.

Panagrinėję, kokią dalį litro dyzelino kainoje sudaro naftos ir jos perdirbimo kaina, matome, kad jos šiemet tikrai išaugusios, palyginti su prieš aštuonerius metus buvusiomis. Taip pat per tą laiką šiek tiek pakilo akcizas.

Padidėjo ir degalinių sudaroma dalis, tačiau tose pačiose degalinėse pabrango elektra. Didesnės ir darbuotojų algos nei buvo 2014-aisiais. Padidėjus kainai, didėja ir pridėtinės vertės mokestis. Taip ir susidaro maždaug 60 euro ct. skirtumas tarp kainų prieš aštuonerius metus ir dabar.

Beje, perdirbti naftą šiuo metu brangiau net keliais kartais nei buvo prieš metus.

„Trūksta perdirbimo pajėgumų Europoje ir pats [naftos] perdirbimas yra labai pabrangęs dėl labai brangių gamtinių dujų“, – komentavo N. Mačiulis.

Tačiau ir naftos perdirbimo kainos po truputį leidžiasi žemyn.