Benzino kainos vėl šluoja vairuotojų pinigines. Nors pasaulio ekonomika siunčia prieštaringus signalus, naftą, kartu ir degalus, brangina spekuliacijos.

Kainas išpūtė ir akcizas

Deglų kainos toliau po truputį kopia į viršų. Vakar populiariausio A95 markės benzino litras šalies degalinėse kainavo 3,80–3,85 lito. Vos prieš pusę metų automobilio baką buvo galima užpildyti gerokai pigiau – praėjusių metų pabaigoje benzino litras kainavo visu litu pigiau.

Degalai pastaraisiais mėnesiais brangsta dėl kylančios naftos kainos. Už naftos barelį vakar buvo prašoma 70,3 JAV dolerio – dvigubai daugiau negu praėjusių metų pabaigoje. Pasigirsta nuomonių, kad naftą esą brangina teigiami lūkesčiai dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo, augančios jos paklausos besivystančiose šalyse.

Tiesa, dabartinės naftos kainos tikrai neprimena praėjusių metų vasaros karštligės, kai už juodojo aukso barelį buvo prašoma net 147 JAV dolerių. Vis dėlto benzinas pabrango gerokai daugiau, mat nemažą jo kainos prieaugio dalį sudaro Vyriausybės sprendimu nuo šių metų pradžios padidinti akcizai degalams. Pavyzdžiui, įsigaliojus naujiems akcizams, A95 markės benzino litro kaina šoktelėjo 0,44 lito.

Jau laukia atsigavimo

Kokių naftos ir degalų kainų galima tikėtis šią vasarą, ekspertai prognozuoti nesiryžta. "DnB Nord" banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, vargu ar naftos brangimas susijęs ekonomikos atsigavimu, nes ženklai vis dar prieštaringi.

Naftos paklausa pasaulyje ir toliau krinta, o jos atsargos išsivysčiusiose šalyse pasiekusios rekordinį lygį nuo 1993-iųjų. Naftos pardavėjai žaliavos pertekliui laikyti išsinuomoja papildomus tanklaivius, o naftos bendrovės gerokai apribojusios jos gavybą.

"Tanklaiviai, pripildyti naftos, tikrai stovi, o jos kaina vis tiek kyla. Viena priežasčių, tai tikėjimas, kad pasaulio ekonomika jau pradėjo augti", – faktus patvirtino "Mažeikių naftos" verslo plėtros vadovas Sigitas Zakalskis.

"Naftos atsargas šiuo metu itin aktyviai superka Kinija, kurioje vartojimas toliau auga. Antra, investuotojai yra sukaupę pinigų perteklių, kurio nenori investuoti į krypties nerandančias akcijų rinkas ar mažai pelno užtikrinančias obligacijų rinkas, todėl lieka nafta, tikintis, kad ji ateityje brangs", – kainos augimo priežastis nurodė R.Rudzkis.

"Investuotojai lipa į traukinį, kuris dar neatvažiavo, tačiau tikisi, kad galbūt jau šį rudenį jis pasirodys", – apie teigiamus investuotojų lūkesčius kalbėjo ekonomistas.

Sumažėjimo nepajuto

Išaugusios degalų kainos kol kas nedarė įtakos jų vartojimui. Kaip teigė S.Zakalskis, palyginti su praėjusių metų vasara, degalų paklausa kritusi, tačiau tai labiausiai lėmė ekonomikos recesija, o ne jų kaina ar išaugęs akcizas.

"Trumpalaikių tendencijų pokyčių nepastebime. Degalų suvartojimas pradėjo kristi praėjusių metų rudenį, kai veikos apimtį sumažino transporto įmonės, pramonė. Individualūs vartotojai tokiems pokyčiams didelės įtakos nedaro", – sakė S.Zakalskis.

Naujasis Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius tikino girdintis vis daugiau piktinimosi dėl augančių degalų kainų. "Žmonės nesupranta, kodėl jie turi brangiau mokėti už degalus negu kaimynėse valstybėse, kodėl Vyriausybė jau šįmet nusprendė taikyti 2013 m. akcizą", – apie vairuotojų nuotaikas kalbėjo M.Vosylius.

Pašnekovas teigė, kad tikslių duomenų šiuo metu neturi, tačiau spėjo, kad degalų vartojimas dėl išaugusios kainos nesmuko. "Nors prieš metus degalų kaina buvo dar aukštesnė, žmonės nepersėdo į viešąjį transportą ir automobilių neatsisakė. Jeigu automobilis tau yra pagrindinė darbo priemonė, tai sukandi dantis ir stengiesi surasti papildomų pinigų degalams", – teigė M.Vosylius.

Pristabdys defliaciją

Brangstanti nafta gali turėti neigiamai veikti ekonomiką ir atitolinti jos atsigavimo dieną. Kaip viena iš pagrindinių rekordinės infliacijos priežasčių praėjusiais metais buvo įvardijama itin brangi nafta.

Šiuo metu Lietuvoje jau antrą mėnesį iš eilės Statistikos departamentas fiksuoja defliaciją. Dabartinę defliaciją, pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, lėmė kelios priežastys: "Pirma, vidaus paklausa, kuri šiuo metu sparčiai traukiasi. Antra, išorinės sąlygos – naftos ir maisto produktų kainos, kurios pamažu pradeda kilti."

Jeigu rudeniop nafta dar labiau pabrangtų, kainų mažėjimo tendencijos būtų pristabdytos.

Kita vertus, dabartinė naftos kaina gali būti ir naudinga. Jeigu ji toliau išliktų 70–80 JAV dolerių už barelį, tai, anot R.Rudzkio, galėtų turėti teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai. "Tuomet atsigautų Rusijos eksporto rinka, kuri Lietuvai turi didesnį poveikį negu dabartinė naftos kaina", – aiškino jis.