Narystės ES naudą lietuviai sieja su ekonomikos augimu

24 proc. Lietuvos gyventojų tiki, kad per ateinančius metus jų gyvenimo sąlygos pagerės, 21 proc. – kad pablogės, o 55 proc. – kad liks tokios pačios. Gerokai pesimistiškiau jie vertina savo šalies ekonominės padėties prognozes: vos 22 proc. tiki, kad per ateinančius metus ji pagerės, 55 proc. mano, kad pablogės, o 24 proc. – kad išliks tokia pati. Tikėtina, kad šie rodikliai susiję su pandemija.

Vis dėlto ilgalaikę šalies vystymosi perspektyvą lietuviai vertinta optimistiškiau nei anksčiau: pirmą kartą dauguma lietuvių (54 proc.) sutiko su teiginiu, kad šalyje „reikalai klostosi teisinga kryptimi“. Taip pat pirmą kartą dauguma Lietuvos gyventojų – 54 proc. – patenkinti tuo, kaip šalyje veikia demokratija (prieš metus tokių buvo 43 proc.). Pagal šiuos rodiklius Lietuva dabar yra ketvirtoje–penktoje vietoje iš visų ES šalių (pirmoji – Airija).

Dar optimistiškiau Lietuvos gyventojai vertina ES dabartį ir ateitį: net 70 proc. mano, kad padėtis joje gerėja (prieš metus tokių buvo tik 46 proc.), 67 proc. patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES (padidėjimas nuo 58 proc.), o 77 proc. tiki optimistine ES ateitimi. Didžiausi optimistai dėl ES ateities yra airiai, o didžiausi pesimistai – prancūzai.

Kita vertus, vis dar mažuma Lietuvos gyventojų mano, kad į jų nuomonę atsižvelgiama ES (37 proc.) ir jų šalyje (40 proc.). Tiesa, prieš metus šie rodikliai buvo atitinkamai 33 ir 35 proc., taigi pamažu Lietuvos gyventojai ima stipriau tikėti savo įtaka išsirinktiems politikams.

71 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra geras dalykas, o 90 proc. – kad ji suteikė naudos (pagal pastarąjį rodiklį lietuvius lenkia tik airiai ir portugalai). 80 proc. tiki, kad ES ekonomikos gaivinimo planas padės Lietuvai atsigauti po pandemijos. 72 proc. lietuvių norėtų stipresnio Europos Parlamento (visoje ES to norėtų 63 proc. apklaustųjų). 44 proc. Lietuvos gyventojų remia esamą ES, 26 proc. norėtų ją matyti kitokią, 23 proc. nurodė esą skeptiški dėl ES, tačiau jų nuomonę galėtų pakeisti radikali reforma, o 7 proc. apskritai nesutinka su ES idėja.

Paklausti, dėl ko būti ES nare yra naudinga, dauguma lietuvių (62 proc.) paminėjo ekonomikos augimą. Per metus šis rodiklis padidėjo net 23 proc. punktais. 49 proc. paminėjo atsiradusias naujas darbo galimybes, 39 proc. – sustiprėjusį bendradarbiavimą su kitomis ES šalimis, 38 proc. – gyvenimo lygio pagerėjimą. Rečiausiai lietuviai išskyrė galimybę daryti įtaką ES sprendimams (4 proc.), pagalbą kovojant su terorizmu (6 proc.), sustiprėjusį bendradarbiavimą su valstybėmis už ES ribų (7 proc.), pagalbą kovojant su klimato kaita (8 proc.) ir indėlį stiprinant demokratiją jų šalyje (10 proc.).

Paklausti, kokias vertybes ir tikslus Europos Parlamentas turėtų ginti pirmiausia, 61 proc. lietuvių išskyrė poreikį mažinti skurdą ir socialinę nelygybę. 60 proc. paminėjo solidarumą tarp ES šalių – per metus šis rodiklis Lietuvoje padidėjo net 23 proc. punktais. 57 proc. lietuvių išskyrė žmogaus teisių gynimą pasaulyje, 42 proc. – žodžio laisvę, 39 proc. – kovą su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu.

Savo ruožtu poreikį ginti lyčių lygybę paminėjo tik 31 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – dar rečiau jį minėjo tik vengrai ir rumunai. Daugiausia šį poreikį mato prancūzai (56 proc.) ir švedai (54 proc.). Mažumų apsaugą išskyrė vos 9 proc. – pagal tai Lietuva yra antra nuo galo po čekų (ES vidurkis – 22 proc.). Vos 16 proc. pasirinko solidarumą su neturtingomis šalimis.

Komentuodamas apklausos rezultatus, Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassolis sakė, kad šios apklausos žinia aiški: žmonės palaiko Europos Sąjungą ir mano, kad ji yra tinkama vieta ieškoti krizės sprendimų. "Tačiau akivaizdu, kad piliečiai nori matyti ES reformą, todėl turime kuo greičiau pradėti konferenciją dėl Europos ateities.“

Šią reprezentatyvią apklausą 2020 m. lapkričio 24–gruodžio 18 dienomis Europos Parlamento užsakymu atliko bendrovė „Kantar“. Lietuvoje internetu apklausti 1043 žmonės.