Tyrimų instituto "Social Dynamics International" ekonominių tyrimų vadovas

Europos finansų lyderiai imasi tradicinių priemonių jau de facto žlugusiai Europos pinigų sąjungai gelbėti – spausdinti dar daugiau pinigų.

Finansų ministrų viršūnių susirinkimas siekia priimti sprendimą padidinti gelbėjimo fondo lėšų dydį iki 940 mlrd. eurų. Ir šie pinigai bus skirti tam, kad prasiskolinusios valstybės nebankrutuotų ir galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Šio pseudogelbėjimo rezultatai ne itin džiugina tų šalių piliečius, kurie už tokį dosnų finansų įstaigų subsidijavimą ilgus metus mokės didesnius mokesčius, leis vaikus į prastesnes mokyklas, kartais negalės gauti medicinos pagalbos.

Nors Vokietijos kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę iš paskutiniųjų siekė įrodyti, kad negalima leisti Graikijai bankrutuoti, reikia ją gelbėti, t. y. gelbėti bankus, paskolinusius tai šaliai pinigų, ir išsunkti paskutines lėšas iš valstybės gyventojų. O Ispanijos dar tik laukia tikrasis biudžeto taupymas – gražus atlyginimų, pašalpų bei pensijų mažinimo ir drastiško mokesčių kėlimo pavadinimas.

Natūralu, kad užsimenama ir apie gresiančius pilietinius neramumus, savanorišką išstojimą iš ES, o gal net ir karinius susirėmimus.