Pasiektas susitarimas dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje kitiems metams. Nors jos apkarpytos ne taip drastiškai, kaip rekomendavo mokslininkai, Lietuvos žvejai piktinasi, kad sugavimai porą pastarųjų metų gerėja, o patvirtinamos naujos kvotos vis tiek nuolatos mažinamos. Esą vien šprotų prieš dešimtmetį buvo leidžiama sugauti dvigubai daugiau.

„Prieš 10 metų Lietuva turėjo virš 20 tūkst. tonų šprotų, kitais metais beturės 10 tūkst. tonų. Mūsų įmonė šiuo metu yra išnaudojusi apie 85 proc. visų šių metų menkių kvotos, tad jeigu jų kiekis bus sumažinta dar 20 proc., o žvejyba bus tokia pat kaip ir šiemet, tai šiuo metų metu jau turėsime stabdyti savo menkių žvejybą“, – nuogąstavo UAB „Spika“ vadovas Gintaras Gylys.

Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus teigia, kad menkių sugavimo kiekis sumažintas penktadaliu, tačiau žvejai to neturėtų pajusti, nes ir taip neišnaudoja jiems suteikiamos kvotos. Be to, jo teigimu, kai kurios kvotos yra net padidintos.

„Kalbant apie kitas kvotuojamas žuvis kaip strimėlę, jos kvota padidėjo 8,5 proc., kas yra gera žinia žvejams. Buvo labai daug pergyvenimų dėl šprotų kvotų, buvo rekomenduojama mažinti apie 15 proc., tačiau ji sumažinta tik 5,2 proc.“, – teigė V. Petkus.

Kvotos karpomos siekiant išsaugoti žuvų išteklius, nes kai kurių rūšių žuvų pastaraisiais metais itin sumažėjo.

„Menkės maistas yra strimelės ir šprotai. Jei yra didelis kiekis menkės, reiškia ji suėda šprotus. Paskui vyksta balansas į kitą pusę. Reiškia, nebėra maistinės bazės menkei ir jų populiacija mažėja“, – aiškino V. Petkus.

Žvejus guodžia tik tai, kad sugauto laimikio nebereikia priverstinai parduoti aukcione (jo vietoje jau statomas perdirbimo cechas) arba galima rinktis geriausią kainą pasiūliusį supirkėją. Už kilogramą menkių mokama apie 1,20–1,30 euro.