„Didesnį kelių finansavimą turėtų užtikrinti steigiamas naujas valstybinis Kelių fondas. Tačiau niekas nepasikeis, jei jis bus popierinis, sudėliotas iš kišenės į kišenę kilnojant tuos pačius nepakankamus eurus, o ne grįstas tvariais papildomais finansavimo šaltiniais“, – per metinį pranešimą Seimui sakė G. Nausėda.

„Netoleruotina, kad didžioji dalis Lietuvos kelių neatitinka minimalių techninių reikalavimų. Apie apverktiną jų būklę girdžiu daugelyje savivaldybių“, – teigė prezidentas.

Jis pasidžiaugė, kad parlamentas pritarė jo siūlymams gausiau finansuoti savivaldybių kelių priežiūrą ir didesnę atsakomybę dėl to duoti savivaldai. Jis taip pat akcentavo, kad reikia gerinti tarpmiestinį ir regioninį susisiekimą, tuo metu ir viešąjį transportą savivaldybėse.

Maždaug 400 mln. eurų vertės Kelių fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Numatoma, kad fondas veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Pasidžiaugė Regionų ministerijos steigimu

Anot G. Nausėdos, tarp centrinės šalies valdžios ir savivaldos ilgą laiką tvyrojo abipusis nepasitikėjimas, kuris pastaraisiais metais – nyksta. Jo manymu, regioninė politika sulaukia vis daugiau dėmesio, o steigiama Regionų ministerija toliau leis šaliai tvariai ir tolygiai plėstis.

„Matau, kad regioninė politika, vietos savivaldos klausimai pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau dėmesio. Skirtingų valdžios lygių atstovai daugiau kalbasi tarpusavyje. Politikai pagaliau atrado regionus ir pradėjo aktyviai juose dirbti“, – kalbėjo prezidentas.

„Tikiu Regionų ministerijos, kaip įrankio tvariai ir tolygiai šalies regionų plėtrai, idėja, kurią pasiūliau praėjusio Regionų forumo metu. Vyriausybės ryžtas imtis konkrečių regioninės politikos formavimo darbų suteikia vilties, kad pasinaudosime bene paskutine galimybe reikšmingai sumažinti regioninę atskirtį“, – tvirtino G. Nausėda.

Esminiu orientyru steigiant šią naują ministeriją, anot valstybės vadovo, turi likti didesnis savivaldos savarankiškumas.

„Būtina siekti, kad merai kartu su savivaldybių tarybomis galėtų priimti daugiau sprendimų ir turėtų tam reikalingų išteklių. Privalome skatinti regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti regionų plėtros tarybas“, – Seime dėstė G. Nausėda.

„Svarbiausia, visos Lietuvos žmonėms būtina parodyti, kad jų balsas yra girdimas ir į jį atsižvelgiama. Jie turi patirti teigiamą permainų poveikį. Matyti, kaip auga viešųjų paslaugų prieinamumas visiems, ne tik didžiųjų miestų gyventojams“, – reziumavo prezidentas.

ELTA primena, kad steigti Regionų ministeriją praėjusių metų rugsėjį pasiūlė G. Nausėda. Anot jo, naujai įsteigta institucija perimtų Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo.

Ši ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.

Apie tai, kad pastaroji institucija sustiprintų regionus, yra teigęs ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Interviu Eltai jis yra nurodęs, kad nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti jau 2026 metais.

Įstatymų paketą dėl Regionų ministerijos steigimo numatoma parengti ir pateikti Seimui dar šiais metais.