„Šioje vietoje matome į stabilumą arba į minimalų biudžeto deficitą orientuotų valstybių kitokį požiūrį, todėl šiandien dar pernelyg dideliu optimizmu šiuo klausimu nespinduliuočiau“, – po pirmadienį vykusio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimo visuomeniniam transliuotojui LRT sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, susitikime išsiskyrė Baltijos šalių ir Lenkijos bei nuo Rusijos nutolusių bloko šalių, kurios santūriau žiūri bendrą skolinimąsi gynybai, pozicijos.

Pasak G. Nausėdos, ES lyderiai susitikime kalbėjo apie bendro europinio skolinimosi instrumentus: „Galbūt prisimename tam tikrus finansinius instrumentus, kurie buvo sukurti dar pandemijos laikotarpiu arba dar anksčiau – 2008–2009 metų finansų krizės laikotarpiu.“

Kiek anksčiau pirmadienį G. Nausėda Briuselyje pabrėžė, jog būtina jau dabar priimti reikalingus sprendimus dėl gynybos finansavimo instrumentų ES lygiu, nelaukiant naujo daugiamečio Bendrijos biudžeto.

Jis kalbėjo, kad ES turėtų priimti sprendimus dėl bendro skolinimosi gynybos reikmėms, lankstesnio požiūrio į deficitą, kuomet šis susidaro dėl skolinimosi krašto apsaugai. Prezidentas taip pat pasisako už Europos investicijų banko mandato praplėtimą.

Bendro skolinimosi Lietuva siekia, norėdama sparčiau finansuoti gynybą. Valstybės gynimo taryba sausį įtvirtino tikslą Lietuvos krašto apsaugai 2026–2030 metais skirti nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto, siekiant išvystyti kariuomenėje diviziją.

Baltiesiems rūmams sakant, kad NATO valstybės turėtų skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, kai kurios Europos šalys yra užsiminusios, kad tai būtų ekonominė našta, bet Aljanso rytiniame sparne esančios valstybės, tarp jų Lietuva, tokį tikslą vadina būtinybe.