Naujausias neatsargaus statybos rangos darbų pavyzdys įvyko pirmadienį Kaune. Dėl pažeisto dujotiekio ilgiau nei valandai uždarytas eismas dalyje Kauno gatvių, susidarė spūstys. Nepatogumus pajuto ne tik ESO klientai, bet ir vairuotojai. Laimei, niekas nenukentėjo.

Neatsargūs kasinėjimai dažniausiai vyksta ten, kur vyksta daugiausiai statybų, tai ne tik Kauno, bet ir Vilniaus, Klaipėdos regionuose. Nors neteisėtų kasimų skaičiai panašūs, tačiau nepatogumų patiriančių ESO klientų skaičiai vis auga: 2018 m. sausį-gegužę be elektros dėl rangovų kaltės buvo likę apie 34 tūkst. klientų, 2019 m. per tą patį laiką virš 39 tūkst. Dėl dujų vamzdyno mechaninių pažeidimų pernai sausį-gegužę be dujų buvo virš 350 klientų, šiemet per tą patį laiką skaičiai pasistiebė keturis kartus iki beveik 1400 klientų.

„Didelė dalis elektros ir dujų skirstymo tinklo infrastruktūros – elektros kabeliai, dujotiekiai – įrengta po žeme. Todėl visus, kurie planuoja kasti gruntą, rūpindamiesi savo saugumu, be suderinimo su ESO, raginame nevykdyti tokių darbų giliau nei 30 centimetrų, lyginti grunto ar atlikti melioravimo darbų. ESO atstovus būtina išsikviesti ir tais atvejais, kai kasant gruntą aptinkami brėžiniuose nenurodyti vamzdynai ar linijos“, – pataria ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos vadovas Virgilijus Žukauskas.

Neatsakingi veiksmai kaltininkams kainuoja. Sostinėje nuo 2018 m. rudens iki šiol, kas keletą mėnesių, rasdavosi ne viena savavališkai kasimo darbus vykdžiusi bendrovė. Kasdami be suderinimų, kaskart be elektros tokie „kasėjai“ palikdavo nuo 1 iki 3 tūkst. klientų. Vėliau jiems tekdavo atlyginti ir ESO patiriamą žalą, kuri siekė nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų. Kaune šiemet kasant žemę pažeidus dujų vamzdyną, dujų skirstymas nutrauktas daugiau nei pusei tūkstančio klientų, iš kurių 35 – įmonės. Dujotiekio atstatymo darbai truko beveik 4 valandas, žala siekė 14 tūkst. eurų.

„Visuomenę ir rangovus raginame nepamiršti, kad tinklo pažeidimai kelia ne tik nepatogumų, bet ir pavojų žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui. Todėl planuodami bet kokius didesnius žemės darbus visuomet kviečiame pasitarti su ESO“, − teigė V. Žukauskas.

Bendrovė primena, kad juridinis asmuo turi pateikti su ESO suderintą projektą ar žemės sklypo topo nuotrauką, o fizinis asmuo – sklypo planą ar topo nuotrauką su nurodyta vieta, kurioje planuojama kasti žemę, statyti tvorą ir pan. Jei iš turimų dokumentų nepavyksta tiksliai nustatyti, kur driekiasi elektros ar dujų tinklai, ESO darbuotojai būtinai patikslina tinklų vietas atvykę į planuojamą kasimų vietą.

Norint vykdyti žemės kasimo darbus ESO eksploatuojamų kabelių ir dujotiekių apsaugos zonoje reikia skambinti 1802 arba registruoti prašymą www.eso.lt. Kur nutiesti elektros kabeliai ir dujotiekiai, galima sužinoti sklypo plane.

Pažeidėjams, nepaisantiems nustatytų tvarkų ir reikalavimų, tokie neteisėti „kasinėjimai“ reiškia ne tik padarytos žalos atlyginimą, bet administracines baudas, kurias skiria Valstybinė energetikos inspekcija.