- LRT RADIJO laida „Vartotojo gidas“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užsienyje, užsukus į kavinę, iškart pasiūloma nemokamai atsigerti vandens, o Lietuvoje kai kurios kavinės jo neduoda net savo klientams, LRT RADIJUI pripažįsta Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka. Anot jo, taip besielgiančius kavinių savininkus išauklės patys lankytojai, jei rinksis kitas maitinimo įstaigas. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius priduria, kad tikrai nereikia nerimauti dėl vandens iš čiaupo kokybės – dažnai jis net skanesnis už pirktą mineralinį vandenį.
Kavinės draugiškesnės gyvūnams nei jų šeimininkams
Nemažai Lietuvos kavinių ir barų klientams siūlo nemokamai atsigerti vandens, bet taip daro ne visos maitinimo įstaigos, sako Lietuvos kavinių ir barų asociacijos prezidentas Raimondas Pranka. Anot jo, kavinių savininkų sprendimus dažniausiai lemia finansiniai motyvai.
„Vienos kavinės skaičiuoja, kiek joms kainuotų pasiūlyti lankytojams nemokamai atsigerti vandens, o kitos atsižvelgia ir į tai, kad toks gestas patiktų klientams“, – teigia jis ir priduria, kad kavinės draudžia klientams atsinešti savo vandens, nes buteliuke iš tikrųjų gali būti ne vanduo, o, pavyzdžiui, alkoholinis gėrimas.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius neslepia, kad, užėjęs į kavinę ar barą, jis neretai paprašo stiklinės vandens, bet gauti pavyksta ne visada. „Padavėja(s) dažniausiai kažkur nubėga, o grįžęs atgal atsiprašo ir sako, kad tokios paslaugos kol kas nėra. Tada tenka nusipirkti vandens ar kito gėrimo“, – sako jis.
R. Pranka pats yra kavinės savininkas ir teigia savo klientams siūlantis nemokamai atsigerti vandens. Jam atrodo juokinga, kad žmogus, atėjęs į kavinę kartu su gyvūnu, gali drąsiai paprašyti dubenėlio vandens, ir jo niekada neprašys susimokėti, o iš kliento, paprašiusio stiklinės vandens sau, dažnai prašoma keliasdešimties centų ar net kelių eurų. Jo teigimu, kitose šalyse kavinės savo klientams vandens siūlo kur kas dažniau nei Lietuvoje.
„Lankantis užsienyje, neretai tenka matyti, kad kavinėse visada būna paruošta vandens. Kartais, jei labai troškina, į kavines užsuka žmonės, kurie neketina nieko pirkti, bet tiesiog nori atsigerti vandens. Ir darbuotojai juos mielai vaišina“, – sako R. Pranka.
Jis teigia, kad kavinių savininkus, nenorinčius savo lankytojų pavaišinti stikline vandens, galėtų išauklėti patys klientai, rinkdamiesi kitas maitinimo įstaigas. R. Prankos teigimu, kavinės neuždirba didelių pinigų iš mineralinio vandens, todėl, užuot siekus uždirbti kelis eurus parduodant mineralinio vandens buteliuką, barų ir kavinių savininkams reikėtų dėti daugiau pastangų, kad paliktų gerą įspūdį savo klientams.
„Juk pagrindiniai produktai – ne vanduo, o maistas, alus ir kiti alkoholiniai gėrimai. Lankytojai greitai išauklės barus“, – teigia jis.
Vanduo iš čiaupo – ne tik pigus, bet ir kokybiškas
Anot R. Prankos, vandens savikaina nėra didelė – brangiau kainuoja įdedami vaisiai. „Jei per dieną išdalini 10 litrų vandens, jo savikaina per mėnesį siekia maždaug 24 centus. Jei į stiklinę įdedi citrinos, per mėnesį susidaro apie 100 eurų. Dar šiek tiek kainuoja ir kiti vaisiai, tad, sudėjus visas išlaidas, per mėnesį tektų išleisti 120 eurų“, – tvirtina Lietuvos kavinių ir barų asociacijos prezidentas.
B. Miežutavičius pateikia dar tikslesnius skaičius. „Vilniuje litras vandens iš čiaupo kainuoja 0,0065 cento. Tiesa, dar šiek tiek kainuoja papildomas padavėjo darbas, indų paruošimas bei plovimas, bet apie vandens savikainą net neverta kalbėti“, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas.
Anot jo, vanduo iš čiaupo yra ne tik pigus, bet ir kokybiškas – netgi skanesnis už buteliukuose parduodamą mineralinį vandenį. B. Miežutavičius sako, kad, nors lietuviai nėra labai taupi tauta, jie sunaudoja nedaug geriamojo vandens. „Europoje esame minimi kaip viena mažiausiai geriamojo vandens sunaudojančių šalių“, – stebisi jis.
Europoje nedaug tokių šalių, kaip Lietuva
R. Prankos teigimu, turistai nemėgsta vandens iš čiaupo, nes nežino, kad Lietuvoje jis kokybiškesnis nei kitose Europos šalyse. Anot jo, valstybė turėtų dėti daugiau pastangų, kad žmonės sužinotų apie puikią mūsų geriamojo vandens kokybę.
„Europoje nedaug tokių šalių, kaip Lietuva. Pavyzdžiui, Talinas geria ežero vandenį, Rygoje 80 proc. vandens imama iš Dauguvos, Varšuvoje – iš Vyslos, Berlyne – irgi iš upės. Ten stalo vanduo veikiausiai yra saugus, geras, bet jo gavyba visai kitokia nei pas mus“, – priduria B. Miežutavičius.
R. Pranka teigia, kad kiekviena maitinimo įstaiga privalo turėti sertifikatą, kad joje tiekiamas švarus vanduo. Anot jo, tokius leidimus išduoda Visuomenės sveikatos centras: „Jie tikrina vandens sudėtį, atlieka cheminę analizę, siekdami išsiaiškinti, ar vanduo tinkamas vartoti.“
B. Miežutavičius nėra tikras, ar, pavyzdžiui, šalia tarpmiestinių kelių esančios kavinės visada tiekia kokybės reikalavimus atitinkantį vandenį. Tačiau, jo teigimu, į miesto vandentiekių remontą investuota nemažai lėšų, tad vanduo, tiekiamas iš centralizuotų geriamo vandens tiekimo sistemų, tikrai yra kokybiškas.
„Jau praėjo tie laikai, kai mes kalbėdavome, kad viename mieste ar jo rajone vanduo geras, o kitame prastesnis. Pavyzdžiui, Vilniuje nebėra nė vienos geriamo vandens tiekimo stoties, kurioje iš vandens nebūtų pašalinamas magnis ir geležis, – teigia Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas. – Šie elementai blogindavo geriamo vandens kokybę. Nors sveikatai jie nekenkia, tačiau vanduo, liaudiškai tariant, būdavo negražus.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos2
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą2
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą6
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...