„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako nesistebintis sulėtėjusia mėnesio infliacija balandį – anot jo, tai nebloga žinia vartotojams trumpuoju laikotarpiu, tačiau ją paskatinusi JAV muitų politika netrukus gali atsiliepti šalies ekonomikai. 

„Mėnesinė infliacija lėtėja (...), to buvo galima tikėtis“, – BNS sakė N. Mačiulis.

Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, nors šiemet metinė infliacija bus aukštesnė nei pernai – tikėtina, sieks 3,3–3,6 proc., dėl vyraujančio geopolitinio neapibrėžtumo infliacija gali augti ir lėčiau, ir sparčiau.

„Metinė infliacija išliks aukštesnė šiemet, tai čia jau tikrai ginčų nėra. Ji, matyt, nusistovės tam tikrose ribose, galbūt apie 3,3–3,6 proc, bet jeigu išsipildys kažkoks scenarijus nepalankesnis, gali išlipti ir aukščiau. Bet yra tikrai daug to tokio neapibrėžtumo ir ilgainiui gali atsirasti spaudimas kainoms slopti bei galime stebėti tam tikrose kategorijose netgi ir defliacinius procesus“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, šiemet kainų augimą lemia įsigalioję didesni akcizai kurui, tabakui ir alkoholiui, tebesitęsianti paslaugų infliacija, pieno produktų ir kiaušinių brangimas.

N. Mačiulio teigimu, šiek tiek netikėta buvo infliacijos mažėjimo priežastis – JAV prezidento Donaldo Trumpo (Trampo) užsienio prekybos politika, jau sumažinusi energijos išteklių ir kai kurių kitų žaliavų kainas.

„Būtent balandžio mėnesį atpigusi nafta, pigesnis kuras, tikėtina, labai sumažino mėnesinę infliaciją, taip pat ir Lietuvoje“, – aiškino ekonomistas.

„Bet apskritai tie išoriniai defliaciniai veiksniai (...) kaip ir nebloga naujiena vartotojams, bet tai yra tokių silpnesnių ekonominių tendencijų ir ekonominio nerimo pranašas. Nafta pinga dėl to, nes tikimasi, kad labai sulėtės pasaulinės prekybos srautai ir kris energijos išteklių paklausa“, – aiškino N. Mačiulis.

I. Genytė-Pikčienė teigė, jog kainas žemyn spaudžia atpigusi „Brent“ rūšies nafta, kurios kainos pastarosiomis savaitės nukrito į 2021 metų lygį.

Vis tik, anot jos, pasaulinis prekybos karas infliaciją gali koreguoti abiem kryptimis.

Yra grėsmių.

„Jeigu (dabartinės naftos kainos – BNS) išsilaikys, tai šiek tiek slopins infliacinius procesus. Taipogi stebėsime toliau, kaip vystysis D. Trumpo kurstomi prekybos karai, nes čia irgi yra daugybė įvairių grėsmių, kurios labiausiai siejasi su infliacinėmis tendencijomis“, – BNS sakė ekonomistė.

N. Mačiulio teigimu, jei pasaulinis prekybos karas neatslūgs ir D. Trumpas neatsitrauks nuo savo muitų planų, tai greta defliacinių bus matomos ir neigiamos eksporto tendencijos, kurios gali atsiliepti ir darbo rinkai – mažinti darbo vietų skaičių.

Be to, ekonomistų teigimu, defliaciją Europoje gali sukelti ir dideli JAV importo tarifai Kinijai – Kinijoje ir Pietryčių Azijoje pagamintoms prekėms bus bent iš dalies ieškoma naujų rinkų, pavyzdžiui Europoje. Tai būtų palanku vartotojams, tačiau pakenktų vietos gamintojams, pabrėžė jie.

„Yra grėsmių, kad Tolimųjų Rytų prekės ieškos naujų rinkų ir atitinkamai ta perprodukcija ir prekių perteklius gali čia (Europoje – BNS) sukurti perteklinę pasiūlą ir atitinkamai daryti neigiamą spaudimą kainoms, įsukti defliacinius procesus. Tai vartotojams išties būtų palanki tendencija. Aišku, tai sukeltų daugiau grėsmių gamintojams ir atitinkamai apsunkintų jų konkurenciją“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Trumpuoju laikotarpiu kol kas tai yra teigiama naujiena vartotojams, bet, aišku, su savo nemažomis rizikomis“, – pridūrė N. Mačiulis.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbia, kad balandį išankstinė mėnesio infliacija siekė – 0,2 proc., metinė – 3,6 proc.,, o vidutinė metinė – 1,8 proc.