Nesibaigiant karantinui kuriami nauji ekonomikos scenarijai

Pasak Lietuvos banko, bendras pandemijos antrosios bangos poveikis ekonomikai yra mažesnis nei pirmosios, nors skirtingi ekonomikos sektoriai yra paveikti labai netolygiai. Šalies ekonomika pernai susitraukė 0,8 proc., tačiau pastebimai didėjo tiek verslo, tiek gyventojų indėliai.

Tikimasi greitesnio augimo

Toks ekonomikos atsparumas leidžia gerinti šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę: palyginti su gruodžio mėnesiu, ji padidinta 1 proc. – iki 2,9 proc.

"Labiausiai paveiktas paslaugų sektorius vis dar jaučia viruso plitimui stabdyti įvestų suvaržymų naštą, tačiau pramonė ir eksportuotojai didina apsukas svariai prisidėdami prie spartesnio ekonomikos atsigavimo. Ypač nudžiugino eksporto struktūros pokyčiai ir akivaizdžiai ūgtelėjusi aukštesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip vakcinų gamyboje naudojamų reagentų, eksporto dalis", – komentavo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Daugiau nei 9 proc. BVP siekusia viešųjų išlaidų injekcija paremtas Lietuvos ūkis 2020 m. susitraukė tik 0,8 proc., ir tai buvo vienas geriausių rodiklių ES. Toks ekonomikos atsparumas ir numatomas įsibėgėsiantis gyventojų vakcinavimas leidžia prognozuoti, kad ekonomika šiemet pradės atsigauti sparčiau. Lietuvos banko pagrindiniame ūkio raidos scenarijuje prognozuojama, kad ekonominį aktyvumą varžantys ribojimai 2021 m. bus laisvinami, tačiau dalis iš jų dar galios artimiausius keletą ketvirčių.

Pasak Lietuvos banko, mažėjant įvairiems suvaržymams, turėtų pastebimai kilti privatusis vartojimas. Jį papildomai skatins atidėta paklausa, kai tiek gyventojai, tiek įmonės dalį pirkinių dėl įvairių ribojimų atidėjo ateičiai. Pagrindinio scenarijaus atveju numatoma, kad BVP šiemet augs 2,9 proc., o kitąmet – 5,1 proc.

Parengti trys variantai

Vis dėlto neapibrėžtumas tebėra didelis, todėl Lietuvos banko ekonomistai parengė ir alternatyvius ūkio raidos scenarijus. Atšiauriojo scenarijaus atveju pandemija artimiausiu metu būtų suvaldoma tik ribotu mastu, o BVP augimas siektų 1,1 proc. šiemet ir 3,5 proc. kitąmet. Palankiojo scenarijaus atveju pandemija būtų gana sėkmingai suvaldoma jau artimiausiu metu, o BVP augimas siektų 3,8 proc. 2021 m. ir 6 proc.

Maisto ir paslaugų kainos kyla lėčiau, todėl prognozuojama, kad infliacija tebebus palyginti nedidelė.

2022 m. keičiantis pasaulio ir Lietuvos ekonomikų situacijai, pradeda keistis ir infliacijos raida. Dėl geresnių pasaulinės ekonominės raidos lūkesčių ir ribojamos gavybos pastaraisiais mėnesiais gerokai šoktelėjo naftos kainos. Tai didinančiai veikia bendrąją infliaciją, ir tai bus svarbiausia jos padidėjimo priežastis 2021 m. Vis dėlto maisto ir paslaugų kainos kyla lėčiau, todėl prognozuojama, kad infliacija tebebus palyginti nedidelė: 2021 m. – 1,6 proc. (ankstesnė prognozė – 1,1 proc.), o 2022 m. – 1,9 proc. Numatoma, kad darbo užmokestis kils sparčiau nei kainos – atitinkamai 6,3 proc. šiemet ir 5,5 proc. kitąmet.

Verslui skolinta mažiau

Centrinis bankas pastebi, kad komercinių bankų sektoriaus veikla ir toliau yra stabili. Siekdamas užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą, Lietuvos bankas 2020 m. sumažino tam tikrus kapitalo reikalavimus su sąlyga, kad atlaisvintas kapitalas turi būti skirtas galimiems nuostoliams amortizuoti ir ekonomikos augimui skatinti. Sektorius sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius – kapitalo pakankamumo rodiklis tebėra aukštas, o likvidumas metų sandūroje beveik aštuonis kartus viršijo minimalius reikalavimus.

Indėliai bankuose 2020 m. augo beveik 30 proc. – iki 32 mlrd. eurų. Gyventojų indėliai padidėjo penktadaliu, įmonių – daugiau nei trečdaliu. Šią tendenciją iš esmės lėmė pandemijos poveikis – gyventojai ir įmonės dėl nežinomybės neskubėjo išlaidauti ir buvo linkę kaupti pinigus.

Skolinimo tendencijos išsiskyrė. Gyventojų paskolų portfelis per metus išaugo 6,6 proc. – iki 11 mlrd. eurų. Jame dominavo būsto paskolos, augusios 7,7 proc. – iki 8,8 mlrd. eurų. Užtat verslo paskolų portfelis sumažėjo 15 proc. – iki 7,8 mlrd. eurų. Tiesa, anot Lietuvos banko ekspertų, verslo skolinimosi poreikį sumažino valstybės pagalbos priemonės, įmonių vidaus rezervai, taip pat ir pristabdyti plėtros planai.

Bankams – ne taip jau blogai

Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas pernai sumenko 16,4 proc., arba 54,769 mln. eurų. Pelningai dirbo vienuolika bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė penki rinkos dalyviai. Daugiau kaip du trečdaliai jų uždirbto 279,711 mln. eurų pelno teko "Swedbank" ir SEB bankui.

"Swedbank" pernai uždirbo 96,783 mln. eurų konsoliduoto pelno (34,6 proc. bendro bankų pelno) – 18,5 proc. mažiau nei 2019 m. SEB banko konsoliduotas pelnas smuko 20,7 proc., iki 93,131 mln. eurų (33,3 proc.), Šiaulių banko grupės pelnas sumažėjo 18,7 proc., iki 43,014 mln. eurų (15,4 proc.).

Medicinos banko pelnas pernai buvo 3,838 mln. eurų, "GF banko" – 889 tūkst. eurų, "Mano banko" – 514 tūkst. eurų, o "Revolut Bank", "European Merchant Bank", "PayRay Bank" ir "Fjord Bank" patyrė atitinkamai 1,714 mln., 2,792 mln. eurų, 669 tūkst. eurų ir 997 tūkst. eurų nuostolių.

Bankų turtas išaugo daugiau nei penktadaliu – iki 38 mlrd. eurų, tačiau daugiausia padidėjo lėšos Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose. Jos sudarė beveik 41 proc. bankų turto. Tai bankams kainavo beveik 43 mln. eurų išlaidų palūkanoms, kurios, palyginti su 2019 m., išaugo net 65 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

TIKIU

TIKIU portretas
supratau ko daugiau epidemiju karantinu ir gyvensime geriau
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių