Per pastaruosius keletą metų nutiesti keliai galėjo kainuoti keliais šimtais milijonų mažiau. Valstybei dėl neskaidrios viešojo pirkimo organizavimo tvarkos teko pakloti daugiau.

Už darbus permokėjo

Pusmetį vykdę Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) statybos darbų pirkimo auditą, valstybės kontrolieriai nustatė, kad per pastaruosius keletą metų kelių infrastruktūros darbams kone 4 mlrd. litų išleidusi valstybė galėjo sutaupyti milijonus. Auditoriai paskelbė, kad LAKD skelbtus konkursus laimėjusios bendrovės siūlydavo vidutiniškai 10 proc. didesnes statybos darbų kainas, negu pateikiama valstybiniame registre.

Kaip dienraščiui teigė LAKD generalinis direktorius Virgaudas Puodžiukas, dėl dešimtadaliu didesnių darbų kainų galėjo būti kalta statistika, kuri, 2007–2008 m. sparčiai augant statybų kainoms, nespėjo atspindėti naujausių tendencijų. Dabar kelių bendrovės, LAKD direktoriaus teigimu, siūlo gerokai mažesnes kainas negu buvęs vidurkis. "Kainos nukritusios 20–30 proc. praktiškai visiems darbams", – tikino V.Puodžiukas.

Kelių direkcijoje auditą atlikęs Valstybės kontrolės Antrojo audito departamento vyriausiasis valstybinis auditorius Remigijus Bieliauskas teigė tokio kainų nuosmukio nepastebėjęs: "Pačiam teko dalyvauti svarstant konkurso dalyvių paraiškas, nepasakyčiau, kad praėjusiais metais tos kainos smarkiai smuko. Galbūt pastebimiau krito smulkių darbų kainos, tačiau didiesiems projektams skiriamos sumos kaip buvo, taip ir liko tos pačios."

Kaip teigia Valstybės kontrolė, permokėti už statybos darbus valstybinėms įstaigoms nesunku. Šiuo metu pačios perkančios įstaigos sprendžia, kokia statybos darbų kaina joms yra priimtina, todėl rengiant būsimų statybos darbų sąmatas, lėšos planuojamos pagal nepatikrintus įkainius. Nei Aplinkos ministerija, nei Statybos produktų sertifikavimo centras nekontroliuoja, ar šie įkainiai pagrįsti.

Sutaupytų išskaidę projektus

Net ir permokėdama kelių tiesimo bendrovėms už darbus, LAKD galėtų sutaupyti stambų projektą išskaidydama į smulkesnius. Šiuo metu įstaiga elgiasi atvirkščiai ir dažnai kelis smulkius projektus sujungia į vieną didelį ir taip užkerta kelią viešajame pirkime dalyvauti smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Be to, kaip nustatė Valstybės kontrolė, LAKD ribojo subrangos mastą reikalaudama, kad generalinis rangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 70–80 proc. darbų. Todėl konkurse galėjo dalyvauti tik stambūs rangovai, kurių rinkoje yra nedaug.

"Galbūt sujungus kelis projektus į vieną ar nusamdžius didelę įmonę sumažėja darbo, juos tampa paprasčiau administruoti, tačiau kaina dėl to išauga. Reikia tik norėti sutaupyti, o kaip tai padaryti, visada galima rasti", – audito išvadas komentavo R.Bieliauskas.

V.Puodžiukas argumentavo, kad skaidyti projektus ne visada racionalu: "Auditoriai kiekvieną darbą vertino atskirai ir neatsižvelgė į visumą. Jeigu pagal vieną sutartį būtų statomi aitvarai, kitą – remontuojama danga, trečią – statomos tvoros nuo gyvūnų, tai tiek kartų ir eismas būtų trukdomas. Dėl to keliuose darbus yra tikslinga sujungti į vieną didesnį kompleksą ir juos atlikti tuo pačiu metu koordinuojant vienai bendrovei."

LAKD – ne išimtis

V.Puodžiukas taip pat pabrėžė, kad Valstybės kontrolės audite nebuvo pateikta jokių rekomendacijų LAKD, todėl teigė manantis, kad jo vadovaujama įstaiga viską atliko pagal įstatymus. Tiesa, direktorius žadėjo išanalizuoti jo įstaigos audito ataskaitą ir ateityje kai kuriuos dalykus patobulinti. Ką ketina tobulinti, jis kol kas negalėjo įvardyti.

R.Bieliausko teigimu, kelininkai pasirinkti kaip pavyzdys, o su viešojo pirkimo statybų srityje skaidrumo stygiumi susiduriama ir kitos valstybės įstaigose.

"Tai, ką nustatėme pas kelininkus, galioja visame statybų sektoriuje. Kadangi valstybė ruošiasi imtis komisariatų, darželių, mokyklų, kitų viešųjų pastatų renovacijos, mūsų nustatyti trūkumai ir rekomendacijos, kaip juos pašalinti, ateityje gali padėti sutaupyti", – sakė R.Bieliauskas.

Iš viso valstybė per 2007–2009 m. statybos ir remonto darbams pirkti išleido daugiau nei 15 mlrd. litų, o LAKD buvo viena daugiausia statybos darbų pirkusių įstaigų šalyje.

Auditoriai siūlo Vyriausybei, Ūkio ir Aplinkos ministerijoms teisės aktais nustatyti, kad statybos darbai būtų perkami ne didesnėmis negu projekto pradžioje nustatyta kaina, perskaičiuoti projektų sąmatas pagal tuo metu galiojančias statybos kainų rekomendacijas, reglamentuoti rekomenduojamų statybų kainų nustatymo tvarką ir galiojimą.

Ministro pažadus keičia koncepcija?

Valstybės kontrolei pareiškus, kad kelių statybos darbų viešojo pirkimo procedūros nėra skaidrios, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis suskubo pranešti apie rengiamą esminę jų organizavimo reformą. Susisiekimo ministerija rengia koncepciją, kaip iš esmės reformuoti kelių statybos ir remonto darbų organizavimą, siekiant kuo labiau sumažinti žmogiškojo veiksnio įtaką visame kelių projektavimo, statybos procese. Tiesa, apie reformų poreikį šioje srityje ministras kalbėjo ir prieš metus, žadėdamas "ryžtingus pokyčius". "Nenormalu, kad tik keturios bendrovės dalyvauja vykdant visus užsakymus. Gal jos ir geriausios, bet konkursų sąlygos turėtų būti skaidrios ir sudaryti galimybes juose dalyvauti visiems", – tuo metu aiškino ministras.