- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija politikos formuotojams, sprendimų priėmėjams, žurnalistams ir visiems besidomintiems lošimų ir loterijų rinka pristatė lošimų bei loterijų rinkos apžvalgą „Žalioji knyga 2021”. NLŽVA vienija mažiausios rizikos antžeminių lošimų automatų (B kategorijos) salonų valdytojus.
Apžvalgą „Žalioji knyga 2021” galite atsisiųsti šia nuoroda: losimai.eu/knyga
„Viena iš apžvalgos atsiradimo priežasčių – lošimų legalizavimo 20-metis. Dar svarbesnė „Žaliosios knygos 2021” parengimo priežastis – noras atskleisti dabartinės loterijų ir lošimų rinkos specifiką bei reguliavimo priežasčių bei pasekmių niuansus, kurie neretai lieka paslaptimi net sprendimų priėmėjams. Lošimų bei loterijų rinką gaubia daug mitų ir spekuliacijų, neretai kurie tampa toliaregiškų reguliacinių sprendimų priežastimi“, – sako NLŽVA prezidentas Olegas Smirnovas.
Pasak Olego Smirnovo, apžvalga pasirodė labai tinkamu metu. Seime atsiranda naujų reguliacinių iniciatyvų, Seimo nariai kalba apie naują sisteminio požiūrio formulavimą. Tam poreikis yra akivaizdus – situacija lošimų ir loterijų rinkoje kelia nerimą. Dėl įvairių priežasčių, aptarimų apžvalgoje, Lietuvos lošimų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai: lošimų veikla iš antžeminės persikelia į nuotolinę formą, rinkoje pradeda dominuoti agresyviausi vartotojų atžvilgiu neribotų statymų ir laimėjimų lošimai. NLŽVA mano, kad tai nėra naudinga nei valstybei, nei vartotojams.
„Situacija rinkoje liudija, kad Lietuvoje labai trūksta objektyviais duomenimis pagrįstos ilgalaikės reguliacinės politikos ir jos sprendinių, kurie subalansuotų valstybės, vartotojų ir rinkos dalyvių interesus. Reguliaciniai sprendimai daromi be nuolat renkamų patikimų duomenų. Be to, nėra realaus vaizdo ir patikimų žinių apie probleminio lošimo mastą“, – teigia Vytautas Naudužas, NLŽVA valdybos narys.
Lošimų bei loterijų rinką gaubia daug mitų ir spekuliacijų, neretai kurie tampa toliaregiškų reguliacinių sprendimų priežastimi.
Pasak V. Naudužo, brandaus reguliavimo Vakarų Europos rinkose valstybės reguliacinių sprendimų naudą lemia ne vien iždo gaunamos pajamos, bet surastas kompromisas, užtikrinantis progresyvų požiūrį į lošimus kaip į socialines rizikas valdančios visuomenės pramogą ir laisvalaikio būdą. Nesubalansuotas reguliavimas iškraipo rinką, sumažina valstybės gaunamą naudą ir didina probleminio lošimo riziką.
Tokios brandaus reguliavimo rinkos pavyzdžiu galėtų būti Didžioji Britanija. Jos lošimų rinka laikoma viena geriausiai valdomų (reguliuojamų) Europoje ir pasaulyje. Per paskutinius 300 metų lošimai Didžiojoje Britanijoje buvo tiek skatinti, tiek draudžiami. Tad ši rinka yra šimtmečių tęstinio reguliavimo, išbandant įvairius modelius ir sprendimus, rezultatas. Trumpa Britanijos modelio apžvalga pateikiama ir „Žaliojoje knygoje”.
Lietuva savo reguliavimo pamatus irgi sudėjo progresyviai. 2001–2002 metais įstatymų leidėjas pasinaudojo ES valstybių patirtimi ir Lietuvos lošimų rinką formavo remdamasis „rizikų valdymo“ modeliu, kurio esmė – lošimai nėra blogis, o socialinę riziką turintis, bet kontroliuojamas visuomenei naudingas paslaugų ir pramogų sektorius. Lošimų įstatyme buvo įtvirtintos diferencijuoto parametrinio reguliavimo gaires. Pavyzdžiui, buvo sukurta riboto statymo ir laimėjimo B kategorija – kaip neriboto statymo ir laimėjimo A kategorijos lošimo automatams alternatyva. Tai buvo padaryta turint tikslą apsaugoti vartotoją nuo galimo greito ir neriboto lošimo keliamų neigiamų pasekmių. Aukščiausios rizikos neribotų statymų ir laimėjimų A kategorijos lošimo automatai buvo iš lošimo salonų perkelti į kazino (lošimo namus).
Tačiau, metams bėgant, progresyvaus ir valstybei, rinkai bei vartotojams naudingo diferencijuoto parametrinio reguliavimo principai Lietuvoje nunyko. Lietuvoje per 20 metų nuo lošimų legalizavimo požiūris į šią veiklą grįžo prie pasenusio „alibi“ modelio, kai lošimai suvokiami kaip neišvengiamas blogis ir toleruojami tik todėl, kad kitu atveju (draudimo) jie neišvengiamai toliau vyktų nelegalia forma. Pažingsniui naikinami iš „lošimų parametrų“ atsiradę skirtumai – visiems lošimams siekiama taikyti maksimalius reguliacinius barjerus, kelti mokesčius.
Valstybės politika nevertina pozityvios lošimų veiklos įtakos – mokestinių pajamų valstybės biudžetui, sukuriamų darbo vietų, nekilnojamojo turto, IT, saugos ir kitų paslaugų sektorių pajamų. Neatsižvelgiama į lošimų teikiamą laisvalaikio praleidimo, socializacijos bei kitą naudą. Valstybė neanalizuoja technologijų kaitos iššūkių ir dėl jų galimai mažėjančios suminės naudos Lietuvai. Po nuotolinių lošimų įteisinimo 2016 metais Lietuvos lošimų rinkos struktūroje vyksta esminiai pokyčiai – lošimų veiklos pajamos vis didesne dalimi iškeliauja iš Lietuvos jurisdikcijos.
Apie Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija yra nuosaikių ribotų statymų lošimų ir žaidimo operatorių, lošimo įrangos gamintojų atstovų bei įmonių, užsiimančių lošimo įrenginių remontu ir priežiūra, nevyriausybinė organizacija, įkurta ir veikianti nuo 1994 m. Nuo 2005 m. asociacija dalyvauja 1979 m. įsteigtos Europos lošimų ir žaidimų federacijos „Euromat“, jungiančios 18 Europos lošimų ir žaidimų verslo asociacijų, veikloje. Asociacijos nariai šiuo metu valdo beveik du šimtus lošimo automatų salonų visoje Lietuvoje, bendras darbuotojų skaičius siekia pusantro tūkstančio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą3
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...