- BNS, „Kauno dienos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nekilnojamojo turto (NT) projektus finansuojantys sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatoriai šių metų pirmąjį ketvirtį laiko įspūdingu tiek pagal paskolų apimčių augimą, tiek pagal investuotojų gausą, tiek pagal finansavimo greitį.
Jaučia didelį prieaugį
BNS duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį keturios didžiausios šalyje veikiančios sutelktinio finansavimo platformos "Estateguru", "Profitus", "Nordstreet" ir "Rontgen" išdavė 137 paskolas NT projektams už 18,3 mln. eurų.
Pasak Estijos sutelktinio finansavimo platformos operatorės "Estateguru operations" Lietuvoje vadovo Artūro Konusevičiaus, per pirmąjį ketvirtį Lietuvoje "Estateguru" finansavo 38 projektus už beveik 8 mln. eurų.
Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, jaučiame didelį, tiesiog įspūdingą 51 proc. prieaugį, nes pernai pirmąjį ketvirtį, dar nesant karantino, buvome sutelkę apie 5 mln. eurų.
"Lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, jaučiame didelį, tiesiog įspūdingą 51 proc. prieaugį, nes pernai pirmąjį ketvirtį, dar nesant karantino, buvome sutelkę apie 5 mln. eurų", – BNS teigė A.Konusevičius.
Pasak jo, šiuo metu yra aukštas NT rinkos likvidumas, iš naujo atgimsta konversijos, kai į gyvenamąsias patalpas yra paverčiami apleisti pastatai, kuriems ilgą laiką nebuvo jokių sprendimų. "Tokie 2–3 mln. projektai yra per maži ir per trumpi tradicinėms finansų įstaigoms, tačiau yra tikrai pelningi potencialiems jų vystytojams bei patrauklūs pirkėjams, todėl alternatyvaus finansavimo poreikis, esant tokiai rinkos situacijai, labai išauga. Tai parodo ir mūsų skaičiai", – aiškino A.Konusevičius.
Investicijų pritraukimo pokyčiai
Panašią tendenciją fiksuoja ir sutelktinio finansavimo platformos "Profitus" rinkodaros vadovė Monika Lenčickaitė.
"Šis ketvirtis mums buvo išties įspūdingas – 4,7 mln. eurų 23 projektams. Užfiksavome 150 proc. finansuotos sumos augimą, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pastebime ir tai, kad vis didesni, daugiau patirties turintys NT vystytojai kreipiasi dėl finansavimo. Vien per šį ketvirtį įvertintos 24 finansavimo paraiškos, kurių vertė daugiau nei 17 mln. eurų", – BNS sakė M.Lenčickaitė.
"Nordstreet" atstovė Olga Senkevič taip pat tvirtino, kad pirmo ketvirčio rezultatai yra ypač geri. "Palyginti su 2020 m. pirmu ketvirčiu, mes šiemet augome daugiau nei tris kartus. 72 projektams sutelkėme beveik 3,8 mln. eurų, iš jų devynių NT paskolų suma buvo per 2 mln. eurų", – BNS sakė O.Senkevič.
"Rontgen" direktorius Martynas Stankevičius atkreipė dėmesį į pastaruoju metu įvykusius didelius investicijų pritraukimo tempo pokyčius, kai šimtatūkstantinės sumos NT projektams vystyti yra sutelkiamos vidutiniškai per savaitę. "Per pirmąjį 2021 m. ketvirtį finansavome ketuis projektus, bendrai 2,11 mln. eurų sumai – trečdaliu daugiau nei pernai. Įprastu reiškiniu tampa situacija, kai šimtatūkstantiniai projektai finansuojami per valandą ar greičiau", – BNS sakė M.Stankevičius.
Noriai investuoja į NT
SPF operatoriai taip pat pažymi pastaruoju metu ypač išaugusį lietuvių norą investuoti į NT projektus.
"Investuotojų iš Lietuvos srautas per metus pasikeitė drastiškai. Pavyzdžiui, per visus 2020 m. mūsų platformoje registravosi vos 154 investuotojai iš Lietuvos, o per pirmąjį šių metų ketvirtį jų jau buvo 862", – teigė "Estateguru operations" Lietuvoje vadovas.
Pasak M.Lenčickaitės, itin sparčiam investuotojų bendruomenės augimui įtakos turi augantis laisvų pinigų kiekis rinkoje. "Žmonės baiminasi dėl infliacijos ir galimo pinigų nuvertėjimo, tad vis labiau dairosi, kur įdarbinti turimas lėšas, todėl nuo metų pradžios stebime dvigubai aukštesnius platformos lankomumo rodiklius. Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį prie "Profitus" prisijungė tiek naujų investuotojų, kiek per visus 2019 m.", – sakė "Profitus" rinkodaros vadovė.
SPF operatorių teigimu, pagrindinė NT investicijų vieta ir toliau išlieka Vilnius, tačiau pastarąjį sparčiai vejasi pajūris.
Ar keičiasi palūkanos?
Didžiausias paskolų palūkanas šį ketvirtį fiksavusi "Nordstreet" teigia, kad dalį jų kompensuoja INVEGA. "Vidutinės palūkanos pas mus buvo 12 proc. – didžiausios, kai už projektą fiksavome 13,68 proc., mažiausios – 10 proc. Vis dėlto norime pasidžiaugti, kad nemažai paskolų gavėjų gali pasinaudoti INVEGA palūkanų kompensavimo programa ir taip susigrąžinti dalį sumokėtų palūkanų", – teigė O.Senkevič.
"Estateguru Lietuva" vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad palūkanų mažėjimui įtakos turi didesnis pasitikėjimas NT rinka. "Vidutinės mūsų projektų paskolų palūkanos pirmąjį ketvirtį buvo 9,5 proc. Čia jaučiame, kad investuotojai labiau pasitiki NT rinka ir investuoja, nors ir nežymiai, tačiau šiek tiek drąsiau", – sakė A.Konusevičius.
M.Lenčickaitės teigimu, "Profitus" platformoje palūkanų srityje ypatingų pokyčių nebuvo – jos pirmąjį ketvirtį vidutiniškai sudarė 8,3 proc. "Rontgen" direktoriaus teigimu, lyginant šį ketvirtį su analogišku laikotarpiu pernai, jų platformoje palūkanos normos vidutiniškai sumažėjo vienu procentiniu punktu iki 7,5 proc.
"Pastebime, kad bręstant ir stiprėjant sutelktinio finansavimo rinkai, palūkanos kasmet šiek tiek mažėja ir toliau mažės artėjant Vakarų Europos palūkanų lygio link ir ilgainiui taps rimtu konkurentu tradiciniams bankams", – aiškino M.Stankevičius.
Šiuo metu Lietuvos banko prižiūrimų operatorių sąraše yra 16 sutelktinio finansavimo platformų, iš kurių nekilnojamojo turto projektus finansuoja penkios platformos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą2
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai15
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...