Buvo žadama, kad 2019-ieji, kaip ir praėję 2018-ieji, turėtų būti aktyvūs tiek senos, tiek naujos statybos būsto pardavimo prasme, naujų projektų vystyme, o aktyvi paklausa lems ir stabilų arba net šiek tiek augantį būsto kainų lygį visuose šalies didmiesčiuose. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, per 2018 metus Lietuvoje butams ir namams įsigyti buvo išleista 2,05 mlrd. eurų, arba 9,2 proc. daugiau nei per 2017 metus. NT ekspertai – projektų vystymo ir pardavimų sektorių atstovai – tikisi, kad šių metų prekybos nekilnojamuoju turtu duomenys bus ne ką prastesni ir net išaugs.

Įžengdami į ketvirtą metų ketvirtį ir vertindami preliminarius rezultatus NT rinkos atstovai jaučiasi nusiteikę optimistiškai. Kaip teigia Karolis Matulevičius, UAB „NT valdymo sprendimai“ direktorius ir prestižinio „Vilon City“ projekto vadovas, pavasario prognozės iš dalies pasitvirtino, nes bent jau iki šiol einamieji metai nebuvo blogesni nei praėję, netgi priešingai – NT rinkos aktyvumas pranoko lūkesčius.

„Pirminės rinkos aktyvumas išaugo 60-70 proc. lyginant su 2018-ais metais. Jeigu 2018 metais per mėnesį buvo parduodama 330-350 pirminės rinkos butų, o šiemet – beveik 500 kas mėnesį,“ – teigia K. Matulevičius.

Jam antrina ir „Capital Smart“ top brokeris Kęstutis Bružas, pridurdamas, kad prognozės pasiteisino, nors  skolinimosi sąlygos prastėjo.

„Rinkos tai nesustabdė. Dauguma naujų projektų parduoti net nepasibaigus statyboms. Pirkėjų aktyvumas, lyginant su praėjusiais metais, yra padidėjęs“, – sako K. Bružas.

Vertindamas rinkos situaciją po vasaros, K. Matulevičius teigia, kad stebima NT rinka šiuo sezonu yra pakankamai subalansuota, pardavimai vyksta visuose segmentuose, didėja prestižinės klasės butų sandorių skaičius. Tai rodo, kad lietuviai pradeda gyventi geriau ir gali skirti daugiau lėšų nuosavo būsto įsigijimui.

„Kalbant apie sezonų kaitą, nėra vienos taisyklės ir dažnai būna, kad žiemos sezono mėnesiai net lenkia vasaros mėnesius. Šiltąjį metų laiką paprastai žmonės labiau linkę išnaudoti atostogoms, poilsiui, tad būsto paieškas atideda rudeniui“, – teigia K. Matulevičius.

NT brokeris K. Bružas nėra linkęs susieti NT rinkos su metų sezonu. Pasak jo, sunku būtų išskirti pirkėjų nuotaikas pagal sezoniškumą, tai labiau priklauso nuo kitų aplinkybių.

„Dažniausiai žmonės perka naują būstą dėl gyvenimiškų priežasčių – pagausėjo šeima, persikraustė iš kito miesto, užaugo vaikai, nebereikia tiek ploto, nori daugiau privatumo ir gamtos, taip pat kai tuokiasi, skiriasi, investuoja ir kitais atvejais. Tam negalėčiau išskirti vieno metų laiko“, sako K. Bružas.

Pagrindinis nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste perkančių klientų portretas, anot K. Matulevičiaus – tai jaunos šeimos ir jauni miestiečiai. K. Bružas panašiai mini jaunus specialistus, taip pat jaunas šeimas. Pirkėjų amžius varijuoja tarp 25 ir 40 metų.

Amžius ir poreikiai taip pat diktuoja ir reikalavimus perkamam būstui. Šiuolaikiniai pirkėjai vis labiau yra linkę rinktis sprendimą „iki rakto“, su pilna apdaila ar net baldais, kuomet nereikia niekuo rūpintis.

„Jaunoji karta, aktyvūs miestiečiai savo laiką yra linkę skirti pagrindinei veiklai ir įsigytais daiktais naudotis iš karto, nesivelti į ilgus ir sudėtingus statybos darbus. Tokie žmonės namus perka ne visam gyvenimui ir yra pasirengę keičiantis poreikiams kraustytis kitur – arčiau arba toliau nuo miesto, į didesnį ar mažesnį plotą. Įdomu ir tai, kad brangaus NT pirkėjams ir gyventojams prabanga yra šiandien yra ne daiktai, o gyvenimo būdas – veikla, gaunamos paslaugos, komfortas“, – pasakoja K. Matulevičius, dirbantis su „Vilon City“ projektu.

Pasak K. Matulevičiaus, daug naujų gyvenamojo NT projektų sutelkta centrinėje miesto dalyje, tačiau pastebimos tendencijos, kad žmonės bėga nuo triukšmo ir didelės žmonių koncentracijos į ramesnes lokacijas, arčiau gamtos. Nepaisant to, šalia namų ieško lengvai pasiekiamos visos reikalingos infrastruktūros. Toks projekto pavyzdys yra ir „Vilon City“, kur kuriama gamtos ir gyventoju patogumų dermė.

Šalia Vilniaus-Panevėžio autostrados, netoli vakarinio aplinkkelio įsikūrusioje teritorijoje galima rinktis erdvias vilas, kotedžus arba apartamentus. Kažkada prasidėjęs nuo viešbučio, šiandien visas kompleksas išaugo iki mažo miestelio, kur yra įsikūręs „Vilnius Grand Resort“ viešbutis, „The V Golf Club“ golfo klubas, restoranai, erdvės renginiams, teniso ir krepšinio aikštelės, sporto salė, keli baseinai, pirčių erdvė bei naujai statomas didelis SPA centras.

Kalbant atskirai apie prabangų NT ši rinka šiek tiek skiriasi nuo mažesnių kainų segmento. Šią vasarą skelbtais „Baltic Sotheby`s International Realty“ agentūros duomenimis, prie prabangaus NT būsto segmento priskiriami gyvenamojo būsto sandoriai, viršijantys 300 tūkst. eurų vertę. Šis rinkos segmentas pernai sudarė beveik 6 proc. visų gyvenamųjų patalpų rinkoje sudarytų sandorių, o per pastaruosius keturis metus fiksuojami sandoriai rodo segmento stabilumą.

Pabangos pasirinkimą nulemia pirkėjų finansinis pajėgumas, o pageidaujamą lokaciją diktuoja nebūtinai kaina, bet už tą pačią sumą išpildomi skirtingi poreikiai.

„Manau šiuo metu patys paklausiausi yra nauji daugiabučių projektai Šnipiškėse ir Naujamiestyje. Tačiau privačių namų ir kotedžų pardavimai užima vis didesnę rinkos dalį, nes vystytojai prisitaikė prie paklausos ir siūlo kompaktiškus kotedžus miesto periferijoje už naujo buto kainą miegamuose rajonuose“, – teigia brokeris K. Bružas.

Vystytojų atstovas K. Matulevičius pastebi, kad lokacijos vertę lemia netoliese pasiekiamų paslaugų įvairovė ir kokybė.

„Butų pirkėjas paprastai renkasi mažesnį būsto plotą ir lokaciją arčiau centrinės miesto dalies. Tai – jaunos poros ar viengungiai. Tuo tarpu šeimos su vaikais arba poros, planuojančios šeimos pagausėjimą, renkasi kotedžus arba namus, vertina patogų susisiekimą, jiems aktualus atstumas iki mokyklų, darželių“, – teigia K. Matulevičius.

„Sotheby`s“ liepą skelbtais duomenimis, 2018 metais Vilniuje naujai plėtojamų aukštesnės klasės butų (kai kaina su daline apdaila viršija 2.000 Eur/m2) projektų dalis rinkoje 2018 metais ūgtelėjo nuo 18 proc. iki 19 proc., o pigesnių naujos statybos butų dalis bendroje metinėje pasiūloje išaugo nuo 30 proc. iki 45 proc.