Į Užimtumo rėmimo įstatymą nuo  liepos 1-osios sugrąžinta nuostata, kad bedarbio statusas panaikinamas, jeigu darbo ieškantis žmogus be svarbių priežasčių atsisako siūlomo tinkamo darbo arba sudaryti individualų užimtumo veiklos planą, dalyvauti individualiame užimtumo veiklos plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ar naudotis numatytomis darbo rinkos paslaugomis, rašo „Lietuvos žinios“.

Pasak tokią tvarką, kuriai pritarė Seimas, pasiūliusio parlamentaro Ričardo Sargūno , šalyje reikia formuoti požiūrį, kad žmogus turi pats išlaikyti save bei savo šeimą, ir įstatymai turi kreipti visuomenę šia linkme. Esą nesiimant veiksmų ateityje gali susikurti „pašalpų prašytojų“ karta, kuri nenorės integruotis į dirbančių žmonių visuomenę. Seimo nario manymu, neteisinga, kai pačiam bedarbiui leidžiama spręsti, ar jis nori darbo, ar ne, o valstybe jį besąlygiškai išlaiko.

„Pernelyg liberali tvarka nėra teisinga ir kitų žmonių atžvilgiu - tų, kurie keliasi anksti, dirba paprastą darbą už minimalų atlyginimą ir gauna beveik tiek pat, kaip ir tie pašalpų gavėjai, kurie nieko negalvoja ir niekuo nesirūpina“, - dienraščiui aiškino R. Sargūnas.

Vertindamas įstatymą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad lengvatos bedarbiams yra ne pats protingiausias sprendimas, kai šalyje apstu laisvų darbo vietų, o bedarbių - tūkstančiai:  „Labai keista, kai darbo yra, bet reikia mokėti išmokas. Kasdien skelbiama apie dešimtis tūkstančių laisvų darbo vietų, o šalyje yra apie 100 tūkst. bedarbių“.