Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Šios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad įmonės paraiškas galės teikti po Naujųjų metų.

Subsidijos dydį lems sumokėti mokesčiai

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ES investicijų koordinavimo departamento direktorės Ritos Armonienės, subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo–spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginti su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.

„Pavyzdžiui, jei įmonė turi tris darbuotojus, kuriems mokamas šalies vidutinio dydžio darbo užmokestis, 2019 m. nuo šių darbuotojų atlyginimų į biudžetą turėjo būti sumokėta apie 8 tūkst. eurų GPM. Tokiu atveju pagal naująją pagalbos verslui tvarką įmonė galės pretenduoti į maždaug 2 tūkst. eurų dydžio subsidiją. Atitinkamai, 30 žmonių už vidutinį šalies atlyginimą įdarbinusi įmonė gaus dešimt kartų didesnę subsidiją“, – sako R.Armonienė.

Ar įmonė atitinka nustatytus 30 proc. ir didesnius apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Įmonėms, neįsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje. Mažiausia subsidija sieks 500 eurų, o daugiausia vienai įmonei gali būti išmokėta 800 tūkst. eurų.

Minimalią subsidiją pagal šią tvarką gaus ir naujai įsteigtos įmonės, kurios pernai kovo–spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Tokioms įmonėms, pateikusioms paraišką, bus išmokėta 500 eurų subsidija.

Subsidijos paskirtis – apyvartinėms lėšoms

Subsidija vienai įmonei bus mokama tik vieną kartą, ji negali būti išmokėta vėliau nei 2021 m. birželio 30 d.

„Paraiškos bus teikiamos per elektroninę VMI sistemą, ir tikimės, kad pirmosios subsidijos įmones pasieks jau 2021 m. pradžioje. Iš viso šalies verslą pagal naująją pagalbos schemą turėtų pasiekti bendra 150 mln. eurų suma“, – sako R.Armonienė.

Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui išsaugoti, todėl verslas ją galės naudoti tik apyvartinėms lėšoms – atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, patalpų nuomotojais ir pan. Dividendams, akcijoms supirkti, paskolas grąžinti ar suteikti ir kitiems panašiems tikslams gautų lėšų nebus galima naudoti.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ES investicijų koordinavimo departamento direktorės R.Armonienės, į subsidijas galės pretenduoti ir tos įmonės, kurios jau yra išnaudojusios nustatytą maksimalią valstybės pagalbos de minimis 200 tūkst. eurų sumą.

Būtent subsidijos padeda išlaikyti pajamų stabilumą ir leidžia išlaikyti darbuotojus – tai labai didelė parama.

Verslui – paskolos, kompensacijos ir kitos priemonės

Įmonės aktyviai naudojasi ir kitomis valstybės pagalbos priemonėmis COVID-19 padariniams sušvelninti.

Šias priemones administruojančios įmonės „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) duomenimis, iki lapkričio 29 d. jau priimta beveik 15 tūkst. teigiamų sprendimų dėl finansavimo suteikimo. Labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams kartu su finansiniais tarpininkais suteikta 200 mln. eurų paskolų. Nuomos mokesčiams kompensuoti panaudota 36 mln. eurų, palūkanoms kompensuoti – 21 mln. eurų.

Pandemijos padarinius verslui sušvelninti padeda ir socialinė Šiaulių banko iniciatyva „Planas A“, kurioje užsiregistravusios smulkiosios įmonės gali pasinaudoti partnerių pagalba: nemokama reklama, nuolaidomis, konsultacijomis ir kitokiomis paslaugomis. Prie „Plano A“ jau prisijungė daugiau nei 1 250 smulkiojo verslo įmonių, o iniciatyvą palaiko ne tik didžiosios šalies įmonės, bet ir valdžios institucijos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Versli Lietuva“, daugiau nei dešimt Lietuvos savivaldybių.

Pagalbos ypač reikia jaunoms įmonėms

Frezavimo paslaugas teikianti Kauno įmonė „Laipsnis LT“ dar tik plečia klientų ratą, tad dėl pandemijos kylančius svyravimus rinkoje išgyvena itin jautriai.

„Iš tiesų gana sudėtinga, kai visiškai negali prognozuoti veiklos – vieną mėnesį pajamos krenta trečdaliu, paskui kažkiek pakyla, paskui vėl krenta. Nors patys karantino sąlygomis galėtume dirbti, tačiau kai kurių klientų veiklai pandemija turi tiesioginę įtaką, o tai savo ruožtu paliečia ir mus“, – pasakoja įmonės direktorius Marius Legaudas.

Šiuo metu įmonėje dirba keturi žmonės, o dėl susidariusios situacijos bendrovė naudojasi valstybės teikiamomis subsidijomis darbuotojų atlyginimams.

„Būtent subsidijos padeda išlaikyti pajamų stabilumą ir leidžia išlaikyti darbuotojus – tai labai didelė parama. Manau, tai ypač aktualu tokioms, kaip mes, – jaunoms įmonėms, kurių veikla net ir normaliomis sąlygomis dar nebūtų visiškai stabili“, – sako M.Legaudas.

Pasak jo, subsidijos karantino metu yra jau antroji valstybės parama bendrovei „Laipsnis LT“. Pirmąkart įmonė, pasinaudojusi INVEGA finansinėmis priemonėmis, įsigijo frezavimo stakles ir tapo daug konkurencingesnė rinkoje.

„Manau, pagalba įmonėms sunkmečiu – labai gera valstybės investicija, padedanti išsaugoti tai, kas vėliau sugrįš mokesčiais į biudžetą. Lygiai kaip ir parama jaunoms įmonėms – be jos pradėti verslą taip pat galima, bet labai sunku, tad prireikia gerokai daugiau laiko, siekiant, kad verslas generuotų stabilias pajamas darbuotojams ir mokesčius valstybei“, – sako bendrovės vadovas.

Parengta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu.