Iki šiol nuotolinę prekybą reglamentuojantys teisės aktai leido pardavėjui pateikti mažiau duomenų apie save, t. y. prekybininkas privalėjo nurodyti tik įmonės adresą, pavadinimą ir teisinę formą, o jeigu pardavėjas fizinis asmuo – savo vardą ir pavardę. Prievolės pateikti aiškią informaciją apie tai, ar jie turi teisę vykdyti maisto tvarkymo veiklą, nebuvo, todėl vartotojai įsitikinti, ar įsigyja maisto produktų iš legaliai veikiančio prekiautojo, neturėjo galimybės.

„Į maisto tvarkymo subjektų sąrašą įtraukti prekiautojai ar įmonės yra prižiūrimi VMVT, o tai vartotojui suteikia garantijų, kad parduodamas maistas atitinka saugos, kokybės ženklinimo reikalavimus. Kadangi fiziniai asmenys papildomai įpareigoti nurodyti ir įregistruotos individualios veiklos pažymos arba verslo liudijimo numerį, vartotojas taip pat žinos, kad pardavėjas vykdo veiklą teisėtai“, – komentavo VMVT direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė.

Privaloma informacija skelbimuose turi būti pateikta šalia skelbimo apie parduodamą maisto produktą arba prie kontaktų, įmonės rekvizitų ar kitoje aiškiai vartotojams matomoje vietoje, pavyzdžiui: „maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo Nr. 999999999“, „maisto tvarkymo subjekto registravimo Nr. 999999999“, „MTSPP Nr. 999999999“ ir pan.

VMVT primena, kad prekiaujant nuotolinėmis ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, internetu, taip pat privaloma pateikti fasuotų maisto produktų sudedamųjų dalių sąrašą, informaciją apie alergiją ar netoleravimą sukeliančias medžiagas, grynąjį kiekį, maistingumą, laikymo ar vartojimo sąlygas, gamintojo pavadinimą, adresą ir kt. Išimtis yra taikoma tik dėl tinkamumo vartoti termino – jo nurodyti parduodant maisto produktus nuotolinėmis ryšio priemonėmis Europos Sąjungos teisės aktai nereikalauja.