„Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad intencijos tikrai yra geros, nes nuomos įmokos karantino laikotarpiu ir ypatingai karantino pažeistų verslų yra pastovios, fiksuotos sąnaudos, kurios yra vienos skaudžiausių, nes ne visoms įmonėms pavyksta susiderėti“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Bet čia ir matau vieną grėsmę, nes jeigu jau nuomininkui nepavyko susiderėti dėl nuolaidos, tai jis nebegali pretenduoti net ir į valstybės subsidiją. Tai reiškia, kad nuomininkas baudžiamas du kartus – visų pirma dėl to, kad jam nepavyko susiderėti su nuomotoju, o dar ir negauna subsidijos dėl tos priežasties. Šitą sąlygą, matyt, reikėtų eliminuoti“, – kalbėjo ekspertė.

Pasak jos, atsisakius šios sąlygos, subsidija pasiektų daugiau verslų.

Paklausta, ar būtų logiškiau diferencijuoti subsidijų dydį pagal apyvartos praradimus, ekspertė sakė, kad taip kiltų grėsmė užvilkinti procesus.

„Įsiveltume į pakankamai didelę administracinio ir biurokratinio aparato liūną, kur yra erdvės strigimams ir atitinkamai gali labai užsivilkinti procesas, kol tas aparatas susikurs. Šiuo atveju reikia labai greitų, lanksčių ir paprastų procesų, o ne sudėtingų schemų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Antradienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pranešė, kad Vyriausybė siūlys sprendimus dėl nuomos mokesčio.

„Pasirinktas vadinamasis „visų solidarumo“ variantas, kai valstybė preliminariai subsidijuos 40 proc. mokesčio, jei nekilnojamojo turto valdytojas sutiks padaryti bent 30 proc. nuolaidą. Nuomininkui tokiu atveju beliktų prisidėti 30 proc.“, – teigė S. Skvernelis.