Pereiti į pagrindinį turinį

Opozicija: biudžetas neatliepia lūkesčių, Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius

Opozicijoje dirbantys parlamentarai teigia, kad trečiadienį Vyriausybės patvirtintas kitų metų valstybės biudžeto projektas neatliepia skirtingų visuomenės grupių lūkesčių, o Vyriausybė padalino ekonominio augimo vaisius.

I. Juodytės / Fotobanko nuotr.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad biudžeto projektas atitinka įstatymuose užprogramuotus lūkesčius, tačiau tikrai ne visi yra patenkinti kitąmet siūlomu finansavimu.

„Kalbame pirmiausia apie tuos pačius pareigūnus, vidaus reikalų sistemos darbuotojus, kitas sritis. Jei kažkokie lūkesčiai buvo, tai jų nėra. Nes nematome, bent jau kol kas, gal dar toliau susipažinsime rytoj, kai bus įkelti dokumentai į duomenų bazes, ar yra išties sprendimai kažkokie padaryti dėl kitų socialinių grupių“, – BNS sakė Saulius Skvernelis.

„Pirmas toks vaizdas yra, kad išties kažko tikrai nenustebino, galbūt kažką nuvylė“, – pridūrė jis.

Jo nuomone, nepakankamai lėšų skiriama ir vienai opiausių problemų – keliams: „Matome, kad keliams tas lūkestis ir pokytis nėra atlieptas.“

„Patrupinimas visiems“

Į sumažėjusį kelių finansavimą dėmesį atkreipia ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Naktinių reformų nedarėme ir nedarysime, kur sugebėsime, greitas korekcijas tikrai padarysime.

„Pavyzdžiui, kelių infrastruktūros, tiltų finansavimui yra siūloma skirti kitais metais beveik 200 mln. mažiau negu šiemet. Nepaisant to, jog dėl būklės kritiškumo buvo šnekėta ne vieną kartą ir Seime, ir Prezidentūroje, ir regionų forumuose“, – BNS kalbėjo parlamentaras.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat mano, kad vienai problematiškiausių šalies sričių biudžete skirta per mažai dėmesio.

„Sužinojome, kad, pavyzdžiui, šiemet keliams buvo skirtas bendrai apie beveik 1 mlrd. eurų, šis finansavimas sumažės iki 780 mln. eurų. Tai, vadinasi, keliams minus 220 mln. eurų. Tai parodo, kad su keliais bus dar blogiau“, – pastebėjo jis.

Pasak G. Palucko, kitose biudžeto eilutėse didėjantis finansavimas susijęs su augančia ekonomika.

„Augant šiek tiek ekonomikai, atitinkamai padidėjusios pajamos yra perskirstomos įvairioms socialinėms išmokoms, paramos sistemoms, kitiems dalykams“, – dėstė socialdemokratas.

„Šiame biudžete politinės valios spręsti iš esmės kažkokias problemas aš nebematau, tai yra paskutinis šios Vyriausybės biudžetas ir jis yra patrupinimas to ekonominio augimo vaisių visiems“, – pridūrė jis.

Pasigedo finansavimo gynybai

Opozicijoje esančių parlamentarų nuomonės išsiskiria dėl finansavimo gynybai, kuris, planuojama, kitąmet sieks 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

S. Skvernelis finansavimą krašto apsaugai išskyrė kaip vieną iš pozityvių dalykų kitų metų biudžeto projekte.

„Tas poreikis, kuris tenkinamas, atitinka tą įsigijimų ir investicijų ašį, už kurią reikia susimokėti. Čia yra labai svarbu, bet turbūt kitokio lūkesčio ir negalėjo būti, kad būtų kitaip su gynybos biudžetu“, – sako demokratas.

Savo ruožtu G. Paluckas atkreipia dėmesį į sumažėjusį gynybai skiriamo BVP procentą.

„Kiek buvo šnekėta, kiek buvo agituojama, kad štai turi būti finansavimas didelis, arčiau 3,5 proc., apie tai panašiai šnekėjo ir prezidentas. Bet šiandien žiūrim, kad jis yra siūlomas 3,03 procento. (...) Tai nejaugi aš turėčiau dabar sakyti, kad finansavimas gynybai kitiems metams siūlomas mažesnis negu faktiškai buvo šiemet“, – kalbėjo socialdemokratas.

Šiemet asignavimai krašto apsaugai siekia apie 3,2 proc. BVP, tačiau suma eurais yra panaši į numatytą kitąmet.

„Naktinių reformų nedarysime“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas pastebėjo, jog iki paskutinės minutės net komiteto nariai negalėjo gauti visos su biudžetu susijusios informacijos.

„Žinot, aš kartais pabandau palyginti, kaip teko dirbti savivaldybės taryboje. Jeigu į savivaldybės tarybą taip būtų atneštas biudžetas, tai turbūt Finansų skyriui lieptų eiti daryti namų darbų ir atnešti visų skaičius, o ne dalinius skaičius“, – BNS kalbėjo parlamentaras.

S. Skvernelio teigimu, nauja valdančioji dauguma po Seimo rinkimų galės daryti mažas korekcijas biudžeto projektui.

„Esminiai pokyčiai galėtų vykti, matyt, praktika tokia, ko gero, formuosis ir ateityje, po pusės metų. Būtų galima pradėti biudžeto peržiūrą, sudėti tuos prioritetus, kurie galėtų būti numatyti naujos valdančiosios daugumos“, – sakė S. Skvernelis.

Anot G. Palucko, jei socialdemokratai po rinkimų bus valdančiojoje daugumoje, jie ketina koreguoti projektą.

„Laiko bus neįtikėtinai mažai. (...) Naktinių reformų nedarėme ir nedarysime, kur sugebėsime, greitas korekcijas tikrai padarysime“, – teigė jis.

Socialdemokratas tarp galimų korekcijų įvardijo mokytojų darbo užmokesčio kėlimą, neformalaus ugdymo krepšelio ir kelių fondo peržiūrėjimą.

„Liūdna, bet viena viltis yra ta, kad nauja valdančioji dauguma pakoreguos šį biudžetą“, – pažymėjo V. Ąžuolas.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2025 metų valstybės biudžeto projektui. Ketvirtadienį jis teikiamas Seimui, jį, tikėtina, pakoreguos ir iki Kalėdų patvirtins jau naujas Seimas. 

 

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų