„Pokalbiuose tarp prezidento ir premjerės prezidento pirminis pasiūlymas buvo fiksuoti 24 centų kainą ne visam suvartojamam elektros kiekiui, o būtent pirmoms 150 kilovatvalandžių per mėnesį. Tokiu būdu visi būtų suinteresuoti taupyti, o pagalba būtų suteikta mažiau vartojantiems – tiems, kurie finansiškai jautresni komunalinėms išlaidoms“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė  Povilas Mačiulis.

„Jeigu premjerė ir finansų ministrė vis dėlto paskaičiuos, kad nėra galimybių visiems suteikti 24 centų kainos, tokiu atveju bus galima grįžti prie pirminio prezidento varianto“, – pridūrė jis. 

Anksčiau prezidento atstovai teigė, jog svarstoma kompensaciją mokėti tik iki 150 kWh suvartojantiems namų ūkiams taip skatinant gyventojus taupyti. G. Nausėda prieš savaitę teigė, jog elektros kaina iki kitų metų liepos turėtų būti užfiksuota 24 centų lygyje, o kompensacijų turėtų sulaukti visi gyventojai.

Tačiau, pasak jo, premjerė siūlo fiksuoti didesnę kainą, ir tai pareikalautų apie 1,3 mlrd. eurų biudžeto lėšų, arba 1,9 proc. BVP, tuo metu 24 centų kainos įšaldymas pirmajam kitų metų pusmečiui papildomai biudžetui kainuotų apie 300 mln. eurų, arba 0,4 proc. BVP, – taigi, iš viso apie 2,3 proc. BVP, ir valstybė tai gali sau leisti.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė, jog elektros ir dujų kainų kompensavimui kitų metų biudžete bus numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų, tačiau ji kol kas neatskleidžia nei kompensacijų dydžio, nei jų mokėjimo tvarkos.   

Antrąjį šių metų pusmetį valstybė gyventojams moka iki 9 centų kompensaciją, be ne mažiau kaip iki 24 centų.