Tyrimų instituto "Social Dynamics International" ekonominių tyrimų grupės vadovas

Ispanija yra didžiausias ekonominis Europos galvos skausmas. Iš visų euro zonos bedarbių kas trečias yra Ispanijoje. Beveik pusė lėšų, kurias Europos centrinis bankas (ECB) skolina pietinių valstybių bankams, tenka šios šalies finansų įstaigoms. Tačiau tai ne pagrindinė problema – didžiausia bėda yra tai, kad Ispanijos privatusis sektorius – įmonės ir gyventojai – yra prasiskolinę apie keturis kartus daugiau nei visas valstybinis sektorius. Pridėję rekordinį 23 proc. nedarbą ir planuojamas taupymo programas, žvelgiame į artėjančias rimtas struktūrines bei ekonomines šios šalies problemas.

Tačiau atrodo, skolų problemų nepavyks išspręsti paprastuoju gelbėjimo ir "likvidumo skatinimo" būdu. Pagrindinis pietinių valstybių bankų trūkumas yra ne likvidumas, o pasitikėjimo jais nebuvimas, kuris kyla iš pernelyg mažo akcininkų kapitalo. Kadangi ECB nėra tiesioginis centrinis bankas, o yra Europos centrinių bankų jungtinis vienetas, taigi atskiri bankai turi nemažai galios leisti eurus pagal savo poreikius be centrinio biuro leidimo.

Vienintelis būdas sustabdyti šią krizę – nurašyti valstybių skolas (kurios netiesiogiai didėja ir dėl mažėjančios Europos populiacijos), kiekvienai jų nacionalizuoti savo bankų sistemą, sustiprinti pasitikėjimą ja, atkurti ekonomikos augimą atnaujinant skolinimą ir, atėjus tinkamam laikui, pelningai parduoti nacionalizuotus bankus. Didžiausia problema – politinės valios nebuvimas, dažnai "skatinamas" finansų sektoriaus lobistų.